Disociacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Disociacija – cheminis procesas, kai kompleksai, molekulės ar druskos išsiskiria į mažesnes molekules, jonus, ar radikalus. Paprastai tokia reakcija yra grįžtama.
Turinys |
[taisyti] Disociacijos konstanta
Grįžtamosioms disociacijoms, kurios yra pusiausvyros būsenoje
Disociacijos konstanta Kd yra lygi
![K_d = \frac{([A] . [B])}{[AB]}](../../../math/6/9/e/69e412583a8b6ea772c4f0e87e1e308b.png)
[taisyti] Druskos
Druskos tirpdamos vandenyje skyla į anijonus ir katijonus. Tirpiklį išgarinus vyksta atvirkštinis procesas.
[taisyti] Rūgštys
Rūgščių disociacija paprastai reikškia protono H+ išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Rūgšties disociacijos konstanta Ka nurodo rūgšties stiprumą: stipresnės rūgštys turi didesnę Ka vertę.
[taisyti] Bazės
Bazių disociacija paprastai reiškia OH- jono išsilaisvinimą. Tai pusiausvirasis procesas. Bazės disociacijos konstanta Kb nurodo bazės stiprumą: stipresnės bazės turi didesnę Kb vertę.
