Dolomitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dolomitas – karbonatų klasės mineralas, kalcio magnio karbonatas CaMg (CO3)2. Dolomitu vadinama uoliena sudaryta iš šio mineralo.
Kietumas pagal Moso skalę 3,5–4,0, tankis 2900–3200 kg/m3.
Kristalai yra trikampės–romboedrinės sandaros. Struktūra – nuo lygios smulkiakristalinės iki kaverningos, priklausomai nuo susiformavimo sąlygų ir geležies bei mangano priemaišų kiekio. Spalva – nuo baltos iki tamsiai pilkos.
Dolomitas susidaro lagūnose iš persotintų tirpalų, iškritus dolomito kritalams. Susidarymo būdas iš klinties, kai dalį kalcio pakeičia magnis. Visiškai netirpsta vandenyje, atsparus šaltai rūgščiai, nereaguoja su naftos produktais.
Dolomitas taip pavadintas pagerbiant prancūzų gamtininką ir geologą D. G. T. G. de Dolomieu, kuris ištyrė šiaurinės Italijos kalnus, vėliau pavadintus Dolomitų Alpėmis.
[taisyti] Naudojimas
Dolomito skalda Lietuvoje naudojama kelių tiesimui, blokai – statyboje, taip pat kaip apdailos medžiaga. Dolomitas yra gera termoizoliacinė medžiaga, naudojamas metalo lydymo aukštakrosnių išklojimui, chemijos ir stiklo pramonėje.
