Ekspropriacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ekspropriacija – privačios nuosavybės prievartinis nusavinimas, kuomet už atimtą turtą neatlyginama arba išmokėta kompensacija yra daug mažesnė už turto tikrąją vertę. Eksproprijaciją gali atlikti valstybė arba tiesiog kokia nors žmonių grupė.
Kai kada eksproprijuojama privati nuosavybė, kurios buvimas trukdo valstybinės reikšmės objektų (autostradų, užtvankų ir pan) statybai.
Didžiausios, valstybės įvykdytos ekspropriacijos yra įvykę socialistinių revoliucijų metu. Jų padariniai buvo siaubingi (pavyzdžiui, 1932–1933 m eksproprijuojant (kolektyvizuojant) žemės ūkio nuosavybę, Tarybų Sąjungoje kilo didžiulis badas). Šių didžiųjų ekspropriacijų tikslas buvo ne spręsti ekonomines problemas, o pašalinti socialistinės santvarkos kūrimui trukdančias ekonomines struktūras.
Ekspropriacijos tikimybė yra vienas rizikos veiksnių perkeliant įmonę į užsienio valstybę: užsienyje investuojančiam kapitalistui gręsia, jog jo nuosavybė bus tos kitos valstybės eksproprijuota, išmokant už tai tik nedidelę, realios įmonės vertės neatitinkančią kompensaciją.
