Fridrichas Kuršaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fridrichas Kuršaitis (vok. Friedrich Kurschat, (1806 m. balandžio 24 d. Noragėliuose (dabar Motylkovas, Slavsko rajonas) – 1884 m. rugpjūčio 23 d. Kranto kurorte, (Kuršių nerija), palaidotas Karaliaučiuje) – Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
[taisyti] Biografija
Baigė Elbingo gimnaziją, 1836 – 1844 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1865 m. jo profesorius. 1841 – 1883 m. lietuvių kalbos seminaro vadovas.
Perredagavo ir sukirčiavo oficialiojo giesmyno 1841 m. leidimą, vertė bei perkūrinėjo giesmes, parengdamas jų rinkinius mokykloms (1853 m.), kariuomenei (1854 m.). 1841 m. naujai išvertė Martyno Liuterio Mažąjį katekizmą, 1853 m. išleido „Augsburgo išpažinimą“, taisė 1853 m. Biblijos, 1865 m. Naujojo testamento leidimus, 1864 m. parašė istorinę Biblijos lietuvių kalba rengimo apžvalgą.
1843 m. pakartotinai išleido Liudviko Rėzos “Dainas”, 1843 – 1849 m. parengė ir išleido “Lietuvių kalbos tyrinėjimus”, skirtus Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro studentams. Važinėdamas po Lietuvą rinko lietuvių kalbos žodžius. Jam padėjo Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas ir daugelis kitų lietuvių kalbos žinovų. Sukaupęs gausią medžiagą, 1870 – 1883 m. sudarė 2-jų dalių vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną „Wörterbuch der littauischen Sprache“. 1876 m. parašė mokslinę lietuvių kalbos gramatiką „Grammatik der littauischen Sprach“).
Lietuvių kalbos leksikografijai ir ypač akcentologijai reikšmingais savo darbais padėjo mokslinius pagrindus lituanistiniams tyrinėjimams. Tačiau, amžininkų nuomone, nepajudino nei piršto, kad lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje išliktų gyva. Būdamas monarchistas nerėmė lietuvių tautinio atgimimo nei mažojoje, nei didžiojoje Lietuvoje.
1849 – 1880 m. redagavo laikraščius „Keleivis iš Karaliaučiaus“,1875 – 1880 m. „Nusidavimai“.
