Fujian
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Santrumpa: 闽 (Mǐn) | |
 Padėtis Kinijoje |
|
| Administracinis vienetas |
Provincija |
| Sostinė | Fuzhou |
| Didžiausias miestas | Fuzhou |
| Plotas | 121,400 km² |
| Gyventojai | 35,110,000 |
| Gyventojų tankumas | 289 žm./km² |
| Prefektūros | 9 |
| Gubernatorius | Huang Xiaojing |
| KKP komiteto sekretorius | Lu Zhangong |
| ISO 3166-2 | CN-35 |
| Interneto svetainė: [1] | |
Fudzianas (kin. 福建; Pinyin Fújiàn) – provincija Kinijos pietrytinėje pakrantėje. Plotas – 121,4 tūkst. km², 35,11 mln. gyventojų. Sostinė – Fudžou. Tai viena labiausiai klestinčių Kinijos provincijų.
Turinys |
[taisyti] Provincijos vardas
Provincijos vardas kilo iš dviejų miestų – Fuzhou ir Jian'ou – pavadinimų kombinacijos. Pradėtas vartoti valdant Tang dinstijai.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Provincija skirstoma į 9 prefektūrų lygmens miestus:
- Fuzhou (福州市 Fúzhōu Shì)
- Xiamen (厦门市 Xiàmén Shì)
- Zhangzhou (漳州市 Zhāngzhōu Shì)
- Quanzhou (泉州市 Quánzhōu Shì)
- Sanming (三明市 Sānmíng Shì)
- Putian (莆田市 Pútián Shì)
- Nanping (南平市 Nánpíng Shì)
- Longyan (龙岩市 Lóngyán Shì)
- Ningde (宁德市 Níngdé Shì)
Dalį salų, priklausančių provincijai, po Kinijos pilietinio karo de facto valdo Kinijos respublika. Taigi, paraleliai egzistuoja dvi Fudziano provincijos.
[taisyti] Geografija
Provincija kalnuota, tradiciškai ji apibūdinama kaip turinti „Aštuonias dalis kalnų, vieną dalį vandens ir vieną dalį dirbamos žemės“ (八山一水一分田). Šiaurės vakarai yra aukščiau virš jūros lygio. Aukščiausias Fudziano taškas – Huanggang viršukalnė U-i (Wuyi) kalnuose (2157 m).
Rytuose prieina prie Rytų Kinijos jūros, pietuose – prie Pietų Kinijos jūros, pietryčiuose prie Taivano sąsiaurio. Pakrantėje daug įlankų, salų. Didžiausios salos: Quemoy (kontroliuojama Kinijos Respublikos), Haitan, Nanri.
Per šiaurinį ir centrinį Fudzianą teka upė Min (Min Jiang). Kitos upės – Dzin (Jinjiang) ir Dzioulong (Jiulong). Daug skardžių, sraunumų.
Fudzianą nuo Taivano skiria 180 km pločio Taivano sąsiauris.
Fudziano klimatas subtropinis, žiemos šiltos. Sausio mėnesį pakrantėse būna vidutiniškai 7-10 °C, aukštumose – 6-8 °C. Vasarą karšta, didelė taifūnų grėsmė. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1400-2000 mm.
Ribojasi su Džedziang provincija šiaurėje, Dziangsi vakaruose ir Guangdong pietuose.
Didžiausi provincijos miestai:
- Fuzhou
- Xiamen (Amoy)
- Quanzhou
- Zhangzhou
- Putian
Xiamen buvo vienas pirmųjų Kinijos miestų, klasifikuotų kaip Laisvoji ekonominė zona.
[taisyti] Kultūra
Fudzianas – lingvistiškai labai marga vietovė. Tai nulėmė kalnai ir įvairios migracijos bangos. Vietiniai dialektai gali būti nesuprantami žmonių, gyvenančių 10 km toliau. Tą mini ir posakis „nuvažiavus penketą mylių Fudziane, pasikeis kultūra, nuvažiavus dešimtį – pasikeis kalba“. Oficiali kalba yra mandarinų (bendrinė kinų). Čing laikais Fudziano prekeiviai naudojo ir pidžin-anglų kalbą, tačiau dabar ji ten jau išnykusi.
Fudziane išsvystė dvi skirtingos subkultūros. Šiaurės Min kultūros centras yra Fudžou. Čia anksti priimtas budizmas, jaučiamas japonų kultūros, virtuvės poveikis. Pietų Min kultūra telkiasi Siameno-Čiuandžou-Džangdžou regione, ją veikė Pietryčių Azijos įtaka. Kiekviena šių kultūrų turi savo tradicines operas, balades.
Atskiri Fudziano regionai turi savitas kinų operos formas: Minju (Mindziu – Fudziano opera) populiari aplink Fudžou; Gaojiaxi (Gaodziasi) – apie Dzindziangą ir Čiuandžou; Xiangju (Siangdziu) – aplink Džangdžou; Fujian Nanqu (Fudzian Nančiu) – pietuose, Puxianxi (Pusiansi) – ties Putianu ir Sianjou sritimi.
Fudziano virtuvėje dominuoja jūros produktai. Garsiausias patiekalas – Fotiaoqiang (Fotiaočiang, pažodžiui – „Buda šoka per sieną“).
Iš Fudziano atsiradę daug garsių arbatos rūšių, tarp jų ulungas, U-i Janča, Fudžou jazminaičių arbata. Anglų kalbos žodis „tea“ (arbata) paimtas iš Siameno dialekto.
[taisyti] Nuorodos
| Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos |  |
|||||||||
|
||||||||||
