Šanchajus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šanchajus – miestas vidurio rytų Kinijoje, didžiausias Kinijos miestas (neskaitant priemiesčių, 14,61 mln. 2005). Išsidėstęs prie Jangdzės upės žiočių. Turi atskiro Kinijos admisnitracinio vieneto statusą. Didelis transporto mazgas. Svarbiausias pramoninis centras šalyje: laivų statyba, naftos perdirbimas, tekstilė, elektronika, dviračių, radijo imtuvų, televizorių gamyba. Pro didžiulį Šanchajaus uostą (prie Jangdzės dešiniojo intako – Huangcu, apie 50 km nuo Rytų Kinijos jūros) keliauja dauguma Kinijos eksporto ir importo prekių bei krovinių (metinė apyvarta virš 100 mln. tonų).
Po Pekino, tai svarbiausias Kinijos švietimo centras – du universitetai, yra moksliniai institutai ir draugijos, astronomijos observatorija, daug teatrų. Didelės šventyklos (Čenghuangmiao ir Juifesi, kur yra Budos statula iš nefrito, išpuošta brangakmeniais), Lunghua pagoda.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Šanchajus senovėje buvo žvejų gyvenvietė, nuo XVI a. tapo prekybos ir amatų centru. 1943-1946 m. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija atsisakė savo pretenzijų į Šanchajų.
[taisyti] Šanchajaus raida
Dėl savo padėties prie Čangdziango intako Huangpu, apie Kinijos rytinės pakrantės vidurį – Šanchajus natūraliai tapo uostu ir prekybos centru. Jau XVIII a. į jį atkreipė dėmesį galingosios Vakarų valstybės, kurioms dar nebuvo leista įkelti kojos į Kiniją. Per 1840–1842 m. Opijaus karą šį miestą užgrobę anglai jėga primetė koncesiją; po penkerių metų jų pavyzdžiu pasekė prancūzai. Pradėjo plaukti užsienio pinigai, buvo statomi fabrikai, keliavo nauji žmonės, ieškodami darbo, augo laivų statyba ir jūrų prekyba. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 50000 XIX a. viduryje iki beveik milijono XX a. pradžioje; daugiau kaip 60000 buvo užsieniečiai.
Prancūzams pavaldžioje miesto dalyje 1921 m. įvyko pirmasis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, ir vienas iš pirmųjų jo pranešėjų Mao Dzedongas į jį iš savo netoliese nuomojamo kambario. Kaip ir daugelis kinų, jis piktinosi moraliniu pagedimu, kuris kilo Vakarams pradėjus kištis į Kinijos vidaus reikalus ir statyti fabrikus – dažnai naudojančius vaikų darbą, – kurie krovė užsienio vyriausybėms didelius turtus. Naujų gyventojų antplūdis, aštrūs socialiniai prieštaravimai ir užsieniečių valdžios artumas pavertė Šanchajų radikalios politinės veiklos židiniu.
1949 m. į valdžią atėję komunistai mėgino paversti Šanchajų pavyzdiniu miestu: siųsdavo žmones į kaimą dirbti žemės ir gerino darbininkų darbo sąlygas, plėtė jų teises. Antra vertus, miestas tapo Mao asmenybės kulto ir dogminio komunizmo, kurį propagavo jo žmona ir „Keturių klika“, štabu. Tai buvo centras septintojo dešimtmečio „kultūrinės revoliucijos“, per kurią jauni raudonieji sargybiniai revoliucijos vardu nužudė ir įkalino tūkstančius menininkų, intelektualų ir liberalų ir įsteigė „revoliucinius komitetus“, kurie valdė kinų gyvenimą.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Kinų kalba shanghai (žr. hieroglifus dešinėje) reiškia „esantis ant jūros“.
[taisyti] Nuorodos
| Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos |  |
|||||||||
|
||||||||||
