Gleivainis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gleivainiai (lot. Myxomycetes) – gleivūnų skyriaus (Myxomycota) klasė. Jų vegetatyvinį kūną sudaro daugiabranduolė protoplazminė masė su daugybe pulsuojančių vakuolių. Ji vadinama plazmodžiu. Plazmodis gali būti įvairių spalvų (geltonas, raudonas, violetinis, baltas ir kt.), skaidrus arba nepermatomas. Gleivainių ląstelės neturi nei sienelės, nei pastovios formos. Pats plazmodis sudarytas iš maždaug 75% vandens, o taip pat baltymų, glikogeno. Jis gana įvairaus dydžio, nuo mikroskopinio iki keliasdešimties centimetrų. Paprastai jis auga naktį.
Gleivainiai minta plazmodžiui visu kūnu apgaubus amebas, grybieną, bakterijas, kietesnes organines medžiagas ir kt. Aplink maisto daleles susidaro virškinamosios vakuolės, kurios virškina, o nesuvirškintas daleles pašalina pro bet kurią kūno vietą.
Subrendęs plazmodis juda į sausesnę vietą ir ima sporifikuoti. Gleivainių vaisiakūniai (sporokarpai) yra keturių tipų: 1) sporangiokarpas – pavienis įvairios formos ir dydžio dėžutės pavidalo sporokarpas, talpinantis sporas; 2) plazmodiokarpas – plazmodis virsta sporokarpu nekeisdamas formos; 2) etalis – sporokarpas nesuskirstytas į kameras; 3) pseudoetalis – sutelktinis sporokarpas, sudarytas iš daugelio glaudžiai susitelkusių atskirų kamerų – sporangiokarpų.
Lietuvoje žinoma apie 200 gleivainių rūšių.
