Gražbylė Venclauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gražbylė Venclauskaitė (g. 1912 m. gegužės 31 d. Rygoje) – teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė.

[taisyti] Biografija

Gimė advokato Kazimiero Venclauskio ir Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės šeimoje. Jos krikštatėvis – lietuvių filosofas Vydūnas.

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Tuloje (Rusija), po to grįžo į Lietuvą. 1930 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1930-1934 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1937 m. apgynė teisininkės diplomą.

1934-1941 m. dirbo Šiaulių ir Joniškio apylinkės teismų teisėja, 1941 m. Teisingumo komisariato skyriaus viršininke, 1941-1944 m. advokate Žemaičių Naumiestyje. 1944-1947 m. – advokatė Kaune, o nuo 1947 m. iki pensijos – advokatė Šiauliuose.

[taisyti] Asmenybė

Teisininkės praktikoje vadovavosi įstatymu ir sąžine, todėl buvo viena populiariausių Šiaulių miesto advokatų. Ypač pažymėtini jos ir jos šeimos, motinos ir sesers Danutės darbai, gelbstint žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Už tai jai ir seseriai suteiktas Pasaulio teisuolio vardas, įteiktas medalis, paskirta Izraelio valstybės parama. 2000 m. balandžio 28 d. motina Stanislava Venclauskienė, sesuo Danutė Venclauskaitė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitė apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Išskirtinis, pagarbos ir dėkingumo vertas jos ir sesers žingsnis – miestui dovanoti gražūs tėvų rūmai Vytauto gatvėje, kuriuose dabar – Aušros muziejus.

Garbės piliečio vardas suteiktas 2000 m. kovo 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.380.