Žemaičių Naumiestis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Žemaičių Naumiestis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Žemaičių Naumiestis
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Žemaičių Naumiestis – miestelis vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, 14 km į rytus nuo Šilutės, šalia teka Šusties upė. Seniūnijos centras, stovi medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (nuo 1782 m.), yra vidurinė mokykla, mokykla-darželis, etnokultūros centras.
[taisyti] Istorija
XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos – Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. 1750 m. prekybines privilegijas gauna Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto). 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, penkiasdešimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikia Magdeburgo teises ir gyvenvietė tampa miestu.
1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams.
1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių.
1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.
XX a. I–oje pusėje Naumiestis buvo valsčiaus centras ir vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu. 1959 m. tapo miesto tipo gyvenviete, 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Žemaičių Naumiesčio miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Žemaičių Naumiesčio miesteliu. 1998 m. birželio 3 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
