New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Greipfrutinis citrinmedis - Vikipedija

Greipfrutinis citrinmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Citrus paradisi
Greipfrutas (Citrus paradisi)
Greipfrutas (Citrus paradisi)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Rūtiniai
( Rutaceae)
Gentis: Citrinmedis
( Citrus)
Rūšis: Greipfrutinis citrinmedis
( Citrus paradisi)

Greipfrutinis citrinmedis (Citrus paradisi) – rūtinių (Rutaceae) šeimos medis, kurio vaisius vadinamas greipfrutu. Diploidinis chromosomų rinkinys turi 18 chromosomų (2n = 18), yra triploidinių (3n = 27) ir tetraploidinių formų (4n = 36). Augalas savo tėvynėje yra 6-15 m aukščio medis, Lietuvoje auginamas išauga tik 1-2 m. Žydi vasariobalandžio mėn. ir pakartotinai rugsėjospalio mėn. Žiedai su 3-5 vainiklapiais, apie 30 mm skersmens, kvapūs.

Turinys

[taisyti] Vaisiai

Greipfrutinio citrimedžio vaisius – greipfrutas. Vaisiai 9-13 cm skersmens, žymiai didesni negu apelsino ar citrinos, auga kekėmis. Skirtingų veislių vaisiai gali būti skirtingų spalvų, bet prinokusių vaisių žievė dažniausiai geltona ar rausvai geltona. Greipfrutų skonis yra gana rūgštus, priklauso nuo veislės. Vaisių žievė ir minkštimas turi naringino – flavonoidinio glikozido, kuris suteikia greipfrutams specifinį kartumą. Sėklos baltos, dažnai – daugiagemalės.

Dažniausių veislių greipfrutai būna geltoni, raudoni ar rausvi. Geltonųjų greipfrutų žievė ir minkštimas geltoni, šie vaisiai dažnai rūgštesni už raudonuosius. Raudonųjų greipfrutų žievė rausvai geltona, o minkštimas rausvas. Taip pat išvesta Ruby red veislė, kurios vaisių minkštimas yra raudonas, o žievė rausvai geltona, šie vaisiai būna mažiausiai rūgštūs, auginami Teksase ir Floridoje, ypatingai prie Indian River.

[taisyti] Panaudojimas

Greipfrutai yra dažnai valgomi pusryčiams specialiais greipfruto šaukšteliais, perpjauti per pusę. Iš greipfrutų spaudžiamos sultys.
Lietuvoje auginamas kaip dekoratyvinis augalas sodų oranžerijose, šviesiose patalpose, kambariuose.
Greipfrutai yra pagrindinė vadinamosios greipfrutų dietos dalis. Tai grindžiama mažu greipfrutų glikemijos indeksu – atseit, dėl šios savybės greipfrutai padeda organizmui sparčiau deginti riebalus. Greipfrutų pektinas laikomas gerai subalansuotos dietos dalimi.
Greipfrutų žievelių eterinis aliejus yra naudojamas aromoterapijoje, nuo seno žinomas dėl savo aromato.

[taisyti] Sąveika su vaistais

Palyginus nesenai sužinota, kad greipfrutai ir jų sultys sąveikauja su vaistais, neretai stiprindami vaistų veikliųjų medžiagų veikimą. Greipfrutuose yra naringino ir bergamotino (angl. bergamottin), kurie inhibuoja citochromo P450 izoformą CYP3A4 kepenyse. Dėl šio baltymo slopinimo greipfrutai stiprina buspirono (Buspar, angl. buspirone), kofeino, keleto statino (angl. statin) darinių (pvz., simvastatino), terfenadino (angl. terfenadine), felodipino (angl. felodipine), nifedipino (angl. nifedipine), verapamilo, estradiolio, takrolimo (angl. tacrolimus), dekstrometorfano (angl. dextromethorphan), benzodiazepinų (angl. benzodiazepines), ciklosporino (angl. ciclosporin ar cyclosporine) veikimą [1]. Šis nepageidautinas greipfrutų poveikis buvo aptiktas tiriant keletą mirčių dėl vaistų perdozavimo.

[taisyti] Kilmė ir pavadinimas

Laukinių forma neaptikta.
Greipfrutai kilę iš Amerikos šiltų šalių, ir ten jų yra daugiausiai auginama.
Augalas pirmą kartą paminėtas apie 1750 m. Barbadose. Manoma, sukurtas kryžminant didįjį citrinmedį (Citrus maxima) su apelsininiu citrinmedžiu (Citrus aurantium var. sinensis) (kurio vaisiai – apelsinai). Į Floridą (JAV) atvežtas 1823 m.
Gripfrutinį citrinmedį kryžminant 1905 m. sukurtas tangelinis citrinmedis (Citrus ×tangelo) (angl. tangelo), 1931 m. – mineola (angl. minneola), 1984 m. – hibridas, žinomas angl. pavadinimu sweetie. Mineolos ir sweetie lietuviški pavadinimai dar nesukurti – jų nėra Lietuvos terminų banke [1].

Iki XIX a. pradžios greipfrutas anglų kalboje buvo žinomas kaip shaddock arba shattuck. Dabartinis pavadinimas greipfrutas (angl. grapefruit) į lietuvių kalbą išverčiamas kaip 'vynuogiškas vaisius'. Tokį pavadinimą augalas gavo dėl to, kad vaisiai greipfrutai auga kekėmis, kurios primena vynuogių kekes.
Botanikai maždaug iki 1830 metų greipfrutinio citrinmedžio neskyrė nuo didžiojo citrinmedžio (C. maxima), bet apie 1830 m. greipfrutiniam citrinmedžiui davė pavadinimą Citrus paradisi. Tik apie 1940 m. buvo nustatyta, kad greipfrutinis citrinmedis yra hibridas, todėl botaninis jo pavadinimas buvo pakeistas į Citrus ×paradisi.

[taisyti] Literatūra

  • Жуковский П.М. (1971) Культурные растения и их сородичи. Систематика, география, цитогенетика, иммунитет, экология, происхождение, использование. 752 стр.
  • Lietuvos Respublikos Terminų bankas

[taisyti] References

  1. He K; Iyer KR; Hayes RN; Sinz MW; Woolf TF; Hollenberg PF. Inactivation of cytochrome P450 3A4 by bergamottin, a component of grapefruit juice. Chem Res Toxicol. 1998 Apr;11(4):252-9. Abstract

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu