Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, – Vilkaviškio vyskupija, Šakių dekanatas.
Stovi Šakių rajone, Griškabūdžio miestelyje, 14 km į pietryčius nuo Šakių, prie Kudirkos Naumiesčio – Zapyškio kelio. Medinė. Pastatyta 1796 m. Klasicistinė.
[taisyti] Istorija
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742 – 1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792 – 1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis.
1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius.
1805 m. uždarytas karmelitų vienuolynas (1840 m. pastatas sudegė).
1819 m. veikė parapinė mokykla.
1877 – 1880 m. įrengtas naujas altorius, bažnyčia remontuota.
1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Marma). Jis 1909 m. įsteigė biblioteką-skaityklą ir arbatinę.
1911 m. bažnyčia remontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpinė ir klebonija sudegė, vokiečiai pasiėmė 2 varpus. Nuo 1922 m. klebonavęs Juozas Vaičaitis (1881 – 1961), (poeto Prano Vaičaičio brolis) 1929 m. atnaujino bažnyčią, 1933 m. pagal inžinieriaus Antano Bistricko projektą pastatė gelžbetoninę varpinę. Klebonas Juozas Adomaitis (1901 – 1983), (Griškabūdyje 1945 – 1951 m.) ištremtas 20 m. į Sibirą. Vėlesnis klebonas Pranas Litvinas suremontavo bažnyčią.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia – vienintelis Lietuvoje aštuoniakampio plano medinis klasicistinių formų kulto pastatas. Ji su bokšteliu, žemesniais stačiakampio prieangio-portiko ir presbiterijos-zakristijos priestatais. Vidų puošia sieninė tapyba (1970 – 1971 m. restauruota, vadovė Elvyra Rūgytė). Šventorius aptvertas.
