Grosuliaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grosuliaras, viluitas – Ca3Al2(SiO4)3. Granatų grupės silikatas, brangakmenis.
Pagal Moso skalę kietumas apie 7.
Žodis grosuliaras kilo iš lotyniško agrasto pavadinimo grossularia, pirmąkart rastas sibire.
Spalvos – bespalvė, žalia, geltonai žalia, geltona, balta, ruda, oranžinė, raudonai oranžinė. Stambesni grosuliarai būna daugiaspalviai.
Turinys |
[taisyti] Variacijos
- Hesonitas (esonitas, cinamono akmuo) – permatomas oranžinis, rudai oranžinis.
- Nefritas
- Romanzovitas
- Rozolitas – šviesiai rožinis.
- Tsavoritas – permatomas smaragdiškai žalias.
- Agrastinis granatas – šviesus žaliai rudas – agrasto spalvos.
- Avietinis granatas – aviečių spalvos.
- Imperial granatas – permatomas šviesiai rožinis.
- Leuco-granatas – permatomas bespalvis.
- Hydrogrosuliaras.
[taisyti] Radimvietės
Šri Lanka, Rusija (Viliujaus upėje), Tanzanija (Umba upėje), Kenija, Meksika ir JAV, (Kalifornija, Vašingtonas). Pietų Afrikos Respublikoje rasti grosuliarai vadinami „Transvalio žadeitais“.
Vašingtone Smitsono muziejuje saugomas 64,2 karatų svorio grosuliaras.
[taisyti] Panaudojimas juvelyrikoje
Plačiausiai gemoms naudojami tsavoritas ir hesonitas.
