Agrastas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ribes uva-crispa | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Agrastas (Ribes uva-crispa) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Agrastas (lot. Ribes uva-crispa, angl. Gooseberry, vok. Stachelbeere) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.
Agrastų uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), kalio, cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo, vitaminų (C, B1, B2, B6, F), rauginių medžiagų. Šviežios uogos skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, todėl jas patartina valgyti sergantiems inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto (ypač užkietėjus viduriams), hipertonine liga, ateroskleroze, mažakraujyste. Jas tinka vartoti sutrikusios medžiagų apykaitos, nutukusiems žmonėms. Agrastų reikėtų vengti sergantiems cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plonosios ir storosios žarnų uždegimu.
