New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Gvaranių kalba - Vikipedija

Gvaranių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Guaranių kalba
(avañe'ẽ)
Kalbama Paragvajuje, Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje
Kalbančiųjų 6-7 mln.
Vieta pasaulyje į šimtuką nepatenka
Kilmė

Tupių
 Tupių-guaranių
  Guaranių

Valstybinė kalba
Valstybinė kalba Paragvajuje, Argentinoje (Korienteso prov.)
Kalbos kodai
ISO 639-1: gn
ISO 639-2: grn
SIL: -

Gvaranių kalba (arba guaranių kalba; savivardis: avañe'ẽ, isp.: Guaraní) yra indėnų kalba, priklausanti Tupių kalbų šeimai. Ja kalba beveik 94% Paragvajaus gyventojų, apie milijoną išeivių iš Paragvajaus, taip pat kai kurios indėnų gentys, gyvenančios Argentinos šiaurėje, pietryčių Bolivijoje ir pietvakarių Brazilijoje. Oficiali Paragvajaus, Bolivijos ir Argentinos Korienteso prov. kalba. Tai vienintelė indėnų kalba, kurios dauguma kalbėtojų nėra indėnai (nors dauguma yra metisai) ir bene plačiausiai Amerikoje vartojama indėnų kalba. Šiuo metu guaranių k. kalba apie 6-7 milijonai žmonių.

Turinys

[taisyti] Guaranių kalba Paragvajuje

Guaranių kalba kartu su ispanų yra oficialios Paragvajaus valstybinės kalbos. Šalies konstitucija, dauguma kodeksų ir kitų dokumentų rašoma abiem kalbom. Nepaisant to, šių kalbų santykiai ganėtinai konfliktiški. Nors Paragvajuje beveik niekas nekalba grynai ispaniškai arba guaraniškai, tačiau vis dėlto kalba parodo socialinę kalbėtojo klasę. Turtingesni gyventojai, miestiečiai, išeiviai iš Europos stengiasi kalbėti ispaniškai (La Platos dialektu), vartodami tik pavienes frazes iš guaranių kalbos, tuo tarpu skurdžiau gyvenantys, kaimiečiai, indėniškos kilmės žmonės dažniausiai vartoja guaranių kalbą. Jei jie nemoka ispaniškai, jiems sunkiau gauti darbą, išsilavinimą. Dauguma Paragvajaus žmonių naudoja ispanų, guaranių ir portugalų kalbų mišinį, vadinamą Džopara (Jopará). Tai palengvina tarpusavio susikalbėjimą.

[taisyti] Istorija

Pagrindinė priežastis, kodėl ispanams ir portugalams užkariaujant Pietų Ameriką, gvaranių kalba neišnyko, kaip daugelis kitų indėnų kalbų – tai, kad jėzuitai pasirinko šią kalbą skelbti Dievo žodį indėnams jiems paskirtose redukcijose.

[taisyti] Rašto sistema

Guaranių rašto sistema atsirado palyginti neseniai. Rašoma lotynų k. pagrindu (bet nėra raidės W), papildyta 2 diakritikais ir 6 diagrafais. Visos balsės turi kirtį žyminčius diakritikus (Á/á É/é Í/í Ó/ó Ú/ú). Tildės ženklas žymi nosinį tarimą (Ã/ã Ẽ/ẽ G̃/g̃ Ĩ/ĩ Ñ/ñ Õ/õ Ũ/ũ Ỹ/ỹ). Iš viso yra 33 raidės.

[taisyti] Fonetika

[taisyti] Gramatika

[taisyti] Svarbiausios frazės

Lietuviškai Gvaranių kalba
gvaranių kalba ava ñe'ê
ispanų kalba karai ñe'ê
taip hêe
ne ahániri
labas mba'éichapa
Laba diena! ¡mba'e la porte!
Labas vakaras! Labanakt! ¡mba'éichapa nde ka'aru!
Sveiki atvykę! ¡tapeg̃uahe porâite!
sudie jajoechapeve
iki pasymatymo jajuechapeve
ačiū aguyje
prašau eremíkena
atsiprašau cheñyromi
kodėl? ¿mba'éguipa?
kas? (apie žmogų) ¿mávapa?
kas? (apie daiktus) ¿mba'épa?
kada? ¿araka'épa?
kur? ¿mamópa?
kaip? ¿mba'éichapa?
kiek? ¿mbovýpa?
nesuprantu ahániri hendu
kalbėti ñe'ê
sveikinu! ¡roguerohory!
dievas Tupâ
vienas peteî
du mokôi
trys mbohapy
keturi irundy
penki po
šeši poteî
septyni pokôi
aštuoni poapy
devyni porundy
dešimt pa
šimtas sa
tūkstantis su

[taisyti] Tarptautiniai žodžiai

Iš guaranių kalbos į kitas kalbas yra atėję keletas žodžių, daugiausia Pietų Amerikos gyvūnų pavadinimai: jaguarete – „jaguaras“, akuti – „agutis“, tapira – „tapyras“, pira aña – „piranija“.

[taisyti] Nuorodos

Wikipedia
Vikipedija Gvaranių kalba


Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu