Gvazdikiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Caryophyllaceae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Smaliukė (Lychnis viscaria) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Gvazdikiniai (Caryophyllaceae, angl. Pink, Carnation, vok. Nelkengewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Žoliniai augalai, rečiau krūmokšniai, turintys sveikus, bekočius arba su trumpais koteliais lapus ir dvistypiuose žiedynuose arba pavieniui sukrautus žiedus.
Auga pievose, miškuose, laukuose, daržuose, pakrantėse, dykvietėse. Apdulkinami beveik išimtinai vabzdžių. Paplitę beveik visame Žemės rutulyje, ypač gausiai auga Viduržemio pajūrio srityse. Yra dekoratyvinių, vaistinių augalų, daug piktžolių, kai kurios rūšys nuodingos. Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 rūšių, priklausančių 88 gentims, Lietuvoje – 20 genčių, 60 rūšių:
- Glažutė (Cerastium)
- Guboja (Gypsophila)
- Gvazdikas (Dianthus)
- Jūrasmiltė (Honckenya)
- Kežys (Spergula)
- Klėstenė (Scleranthus)
- Krūmsargė (Cucubalus)
- Maražolė (Petrorhagia)
- Naktižiedė, šakinys (Silene)
- Pastenis (Myosoton)
- Posmiltė (Spergularia)
- Putoklis (Saponaria)
- Raugė (Agrostemma)
- Rieskė (Holosteum)
- Gaisrena (Lychnis): smaliukė. Pav.
- Smiltgraibė (Moehringia)
- Smiltė (Arenaria)
- Žemenė (Sagina)
- Žliūgė (Stellaria)
Į Lietuvos raudonąjąj knygą įrašytos šios gvazdikinių šeimos augalų rūšys:
- Paprastoji raugė (Agrostemma githago)
- Siauralapė smiltė (Arenaria procera)
- Miškinė glažutė (Cerastium sylvaticum)
- Smulkiažiedė glažutė (Cerastium brachypetalum)
- Gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria)
- Borbašo gvazdikas (Dianthus borbasii)
- Puošnusis gvazdikas (Dianthus superbus)
- Žalsvoji naktižiedė (Silene chlorantha)
- Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica)
[taisyti] Gentys
- Dyglėlapis (Acanthophyllum)
- Achyronychia
- Raugė (Agrostemma)
- Allochrusa
- Alsinidendron
- Ankyropetalum
- Smiltė (Arenaria)
- Bolanthus
- Bolbosaponaria
- Brachystemma
- Bufonia
- Cardionema
- Glažutė (Cerastium)
- Cerdia
- Colobanthus
- Cometes
- Corrigiola
- Krūmsargė (Cucubalus)
- Cyathophylla
- Gvazdikas (Dianthus)
- Diaphanoptera
- Dicheranthus
- Žliunė (Drymaria)
- Drypis
- Geocarpon
- Gymnocarpos
- Guboja (Gypsophila)
- Habrosia
- Haya
- Skleistenis (Herniaria)
- Rieskė (Holosteum)
- Jūrasmiltė (Honckenya)
- Illecebrum
- Kabulia
- Krauseola
- Kuhitangia
- Lepyrodiclis
- Lochia
- Loeflingia
- Gaisrena (Lychnis)
- Mesostemma
- Microphyes
- Smiltinukė (Minuartia)
- Smiltagraibė (Moehringia)
- Moenchia
- Pastenis (Myosoton)
- Ochotonophila
- Ortegia
- Kurkulis (Paronychia)
- Pentastemonodiscus
- Petrocoptis
- Maražolė (Petrorhagia)
- Philippiella
- Phrynella
- Pinosia
- Pirinia
- Pleioneura
- Plettkia
- Pollichia
- Visla (Polycarpaea)
- Polycarpon
- Polytepalum
- Požliūgė (Pseudostellaria)
- Pteranthus
- Pycnophyllopsis
- Pycnophyllum
- Reicheella
- Žemenė (Sagina)
- Sanctambrosia
- Putoklis (Saponaria)
- Schiedea
- Scleranthopsis
- Klėstenė (Scleranthus)
- Sclerocephalus
- Scopulophila
- Selleola
- Naktižiedė (Silene)
- Kežys (Spergula)
- Posmiltė (Spergularia)
- Sphaerocoma
- Žliūgė (Stellaria)
- Stipulicida
- Thurya
- Thylacospermum
- Uebelinia
- Kalkenė (Vaccaria)
- Velezia
- Wilhelmsia
- Xerotia
