Viduržemio jūra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viduržemio jūra – tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra, įsiterpusi tarp Europos, Azijos ir Afrikos žemynų. Viduržemio jūros plotas sudaro 2,58 mln. kvadratinių kilometrų. Didžiausias gylis yra 5121 m, vidutinis 1541 m.
Jūra ištįsusi į ilgį iš vakarų į rytus 3700 km. Tuo tarpu didžiausias plotis sudaro 1800 km. Per Gibraltaro sąsiaurį jungiasi su Atlanto vandenynu, per Dardanelų sąsiaurį su Marmuro jūra, per Sueco kanalą su Raudonąją jūra.
Į Viduržemio jūros baseina įeina Azovo, Juodoji ir Marmuro jūros. Viduržemio jūros didžiausi pusiasaliai, tokie kaip Balkanų ir Apeninų, ir didesnės salos skaldo Viduržemio jūrą į mažesnes jūras: Ligūrijos, Tirėnų, Adrijos, Jonijos, Egėjo.
Viduržemio jūros kalnuoti krantai daugiausiai abraziniai, žemi – lagūniniai ir deltiniai.
