Gyvenimas yra gražus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gyvenimas yra gražus | |
|---|---|
 |
|
| Pavadinimas | La vita è bella |
| Kilmės šalis | Italija |
| Režisierius | Roberto Benigni |
| Prodiuseris (-iai) | Gianluigi Braschi John M. Davis Elda Ferri |
| Vaidina | Roberto Benigni Nicoletta Braschi |
| Metai | 1997 |
| Žanras | romantinė komedija |
| Trukmė | 116 min. |
| Kalba | italų vokiečių anglų |
| IMDb įrašas | |
Gyvenimas yra gražus (it. La vita è bella) – 1997 m. itališkas filmas, sukurtas Roberto Benigni (kuris pats jame ir vadino). Jame vaizduojamas Italijos žydo Gvido Orefičio gyvenimas.
Turinys |
[taisyti] Apdovanojimai
Filmas laimėjo net 3 Oskarus: už geriausią muziką, kaip geriausias užsienio kalbos filmas ir Roberto Benigni kaip geriausias aktorius. Taip pat laimėjo apdovanojimus Kanų kino festivalyje, Cezario apdovanojimą.
[taisyti] Aktoriai
- Aktorius – vaidmuo
- Roberto Benigni – Gvidas Orefičė (Italijos žydas, knygyno savininkas, padavėjas)
- Nicoletta Braschi – Dora (Gvido žmona)
- Giorgio Cantarini – Jošua Orefičė (Gvido ir Doros sūnus)
- Giustino Durano – Elizėjus Orefičė (Gvido dėdė)
- Horst Buchholz – daktaras Lesingas (koncentracijos stovyklos daktaras, Gvido draugas)
[taisyti] Siužetas
DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės
Pirmoji filmo dalis – romantinė komedija. Jaunas Italijos žydas Gvidas iš kaimo atvažiuoja gyventi į didelį miestą. Gvidas – charizmatiška, linksma, energinga asmenybė. Jis turi nedidelį knygyną, taip pat dirba pas dėdę restorane padavėju. Pagrindinė pirmos dalies tema – Gvido ir italės Doros meilė. Gvidas ją pavogia per pokylį tiesiai iš jos sužadėtinio panosės.
Antroji filmo dalis prasideda jau prabėgus keliems metams. Gvidas su Dora turi sūnų Jošua. Tačiau Jošua gimtadienio dieną, jis, Gvidas ir dėdė Elizėjus išvežami į koncentracijos stovyklą. Dora, nenorėdama palikti šeimos taip pat įsiprašo į traukinį. Gvidas vaikui visą koncentracijos stovyklos siaubą perteikia kaip žaidimą. Neva jie turį surinkti 1000 taškų ir laimėsią tikrą tanką. Net ir varginamas sunkių darbų, Gvidas nepraranda nuotaikos ir jokiu būdu neparodo sūnui situacijos beviltiškumo. Vienas įsimintiniausių filmo epizodų – Gvido vertėjavimas. Filmo pabaigoje į stovyklą įsiveržia JAV kariai. Gvidas žūsta gelbėdamas Dorą nuo dujų kameros. O Jošua galiausiai išvysta tikrą tanką...
[taisyti] Kritika
Filmą neigiamai įvertino žydų atstovai. Jie teigia, kad filmas iškraipo Holokausto baisybes ir paverčia jas lengvabūdišku žaidimu.
