Helas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Helas (Helheimas, „Ūkanų namai“, Helgardas, „Helės žemė“) – požemių karalystė, kurią valdo Helė, Lokio ir Angrbodos duktė.
Į Helą patenka visų devynių pasaulių žmonių vėlės, kurie mirė nuo senatvės ar ligos, ne mūšio lauke. Taip pat į Helą patenka negarbingi žmonės, sulaužę priesaikas. Helas yra šaltas, pačioje kosmologinio pasaulio apačioje. Jame yra Nastrondo, lavonų krantas. Nėra aišku ar Helas ir Niflheimas yra skirtingos vietos, ar vienas yra kito dalis, ar tai tos pačios vietovės skirtingi vardai. Dažniausiai indentifikuojami kaip atskiri skandinavų mitologijos pasauliai.
Šalia Helo vartų teka Gjolos upė, kuri yra begalo šalta, joje teka peiliai. Vienintelis kelias pereiti upę yra keliauti tiltu, kurį saugo milžinė Modguda. Jei tiltu keliaus gyvasis, bus garsas lyg eitų tūkstantis vyrų, tačiau jei keliaus vėlė, bus tyla. Patį įėjimą saugo milžiniškas šuo Garmas.
Ragnaroko metu iš Helo laivu Naglfariu išplauks negyvėlių armija kautis su asais.
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta
|
