Nykštukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Nykštukai (reikšmės).

Dvorfai (angl. dwarfs arba dwarves) – protingų humanoidų rūšis skandinavų mituose ir fantasy subkultūroje. Jie laikoma arba ypatinga mažaūgių kresnų žmonių (nykštukų?) rase, arba ypatinga humanoidų rūšimi (kartais galinčia turėti palikuonių su žmonėmis, kartais – su žmonėmis visiškai nesikryžminančia).

[taisyti] Dvorfai fantasy subkultūroje

Dvorfai laikomi kita protingų būtybių grupe, negu gnomai, koboldai ir kitos žemaūgės protingos humanoidų rūšys (rasės). Vaidmenų žaidimuose, romanuose neretai sutinkami tiek dvorfai, tiek gnomai – ir tai yra skirtingos būtybės.

Gyvena kalnuose ir kalnų požemiuose. Fantasy subkultūroje teigiama, kad dvorfai mato tamsoje (vadinamoji infrarega) ir turi kitų prisitaikymų gyventi požemiuose. Jie žemesni už žmones, bet tvirti, masyvaus sudėjimo. Barzdoti, neretai teigiama, kad dvorfės taip pat barzdotos, tik jų barzdos menkesnės. Dažnai aprašoma, kad jie prasti bėgikai, jojikai ir plaukikai.

Pasižymi ilgu amžiumi – iki 250 m, bet lėtai dauginasi, nes vaikai gimsta retai, o ir moterų dvorfų bendruomenėse yra ne pusė, o mažiau. Todėl vaikus dvorfai itin brangina.

Jie mėgsta kaupti brangiuosius metalus ir brangakmenius, yra puikūs kalnakasiai, akmens ir metalų amatininkai, garsėjantys savo akmeniniais statiniais, puikios kokybės ginklais ir šarvais.

Laikomi puikiais kariais (mėgstamiausas ginklas – sunkus dvirankis kovos kirvis), o dvorfų sunkiųjų pėstininkų rikiuotė hirdas laikoma praktiškai neįveikiama. Kartais laikoma, kad dvorfai sugeba sukurti galingus magiškus daiktus, nors šiaip magija ir neišsiskiria.

Anglų kalboje žodžio dwarf daugiskaita yra dwarfs. XIX a. šiuo žodžiu medicinoje vadino žemaūgius suaugusius žmones (<140 cm) su pakitusiomis kūno proporcijomis. Tuo tarpu Tolkinas savo kūryboje atgaivino mitologinę dwarf prasmę ir naudojo alternatyvią daugiskaitinę formą dwarves.

Dvorfų kalba Tolkino pasaulyje vadinama Khuzdul. Buvo siūlyta dvorfų runas įtraukti į Unicode standartus [1]

[taisyti] Skandinavų mitologija

Dvorfai, dar vadinami dvergais, pagamino daug įvairių stebuklingų daiktų, tame tarpe ir stebuklingasias milžiniško vilko Fenrio grandines. Dvorfas Dvalinas pagamino deivės Sivės auksinį peruką, dievo Odino ietį Gungnirą, dievo Freiro laivą Skidbladnį bei magišką kalaviją Tirfingą. Dvalinas kartu su dvorfais Alfriku, Berlingu ir Greru pagamino deivės Frėjos nepakartojamą vėrinį Brisingameną (Frėja užmokėjo praleisdama po naktį su kiekvienu amatininku, iš viso keturias naktis).

Žymiausi skandinavų mitologijos dvorfai: Rumpelstiltskinas, Snoris, Dvalinas, Litas, Fjalaras, Galaras, Alvis, Brokas, Hreidmaras, Alfrikas, Mimis, Berlingas, Greras, Fafniras, Otras, Reginas, Alberichas (vers. Andvaris).

[taisyti] Svartalfaheimas

Dvergai gyvena Svartalfaheime (Nidavelire), kurį dvergams sukūrė dievai asai. Asai pasaulį sukūrė iš kirmėlių, atsiradusių milžino Imiro kūne.

Svartalfaheimas yra tarp Midgardo ir Helheimo pasaulių. Manoma, kad „Voluspoje“ minimas Nidaveliras ir „Jaunesniojoje Edoje“ minimas Svartalfaheimas yra vienas ir tas pats pasaulis. Svartalfaheime gyveno svatalfarai (svartálfar) – tamsieji elfai, kurie, kaip manoma, yra sinonimas Snorio Sturlusono minėtiems dvergams – nykštukams.