Igvasu krioklys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Igvasu krioklys (isp. Cataratas del Iguazú; port. Cataratas do Iguaçu) – yra Igvasu upėje (23 km nuo žiočių), Argentinos (Misioneso prov.) ir Brazilijos (Paranos valst.) pasienyje. Priklauso Igvasu nacionalinam parkui.
Krioklys sudarytas iš 275 atšakų, kurių aukštis siekia 72 m. Visos krioklių sistemos ilgis 2,7 km. Tarp atšakų – daugybė salų. Ypač įspūdinga krioklio dalis yra vadinamoji „Velnio gerklė“ (Garganta del Diablo) – U formos 150 m pločio ir 700 m ilgio klifas, kurio kraštais krenta milžiniška vandens srovė. Krioklys ir nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (1984 m. Argentinos dalis, 1986 m. – Brazilijos). Igvasu krioklys itin lankomas turistų. Krioklys laikomas vienu iš įspūdingiausių gamtos darinių. Atrastas 1542 m.
Pavadinimas í guazú gvaranių kalba reiškia „didysis vanduo“.