Janis Rainis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Janis Rainis (Jānis Rainis, tikroji pavardė Jānis Pliekšāns ; g. 1865 m. rugsėjo 11 d. Varslavanuose, Jekabpilio raj. – 1929 m. rugsėjo 12 d. Majoruose, Jūrmaloje) – teisininkas, Latvijos liaudies poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą, politinis veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1883 m. baigė Rygos gimnaziją, 1884 – 1888 m. studijavo teisę Petrapilio universitete.
[taisyti] Politinė veikla
1889 – 1891 m. dirbo Vilniaus apygardos teismo sekretoriumi, 1891 – 1895 m. redagavo visuomeninės politinės organizacijos „Jauna strava“ (Naujoji srovė) laikraštį „Dienas lapa“ Rygoje. Jame latvių visuomenė buvo supažindinta su socialdemokratinėmis idėjomis ir netrukus pradėjo burtis pirmieji rateliai.
1897 m. vedė poetę Elzą Rozenbergą – Aspaziją. 1897 m. paskirtas advokatu Panevėžyje, dalyvavo LSDP veikloje. 1897 m. už politinę agitaciją suimtas, ištremtas į Pskovą, 1899 m. – į Viatkos guberniją.
1903 m. grįžo į Latviją, dalyvavo socialdemokratų grupių veikloje, nuo 1904 m. – LSDSP narys. Aktyvus 1905 m. įvykių dalyvis, mitingų organizatorius. Žandarų persekiojamas 1905 m. lapkričio mėn. emigravo į Šveicariją. Ten gyvendamas parašė geriausius savo literatūros darbus.
1920 m. su triumfu grįžo į Latviją ir buvo išrinktas Steigiamojo susirinkimo atstovu. Nuo 1920 m. LSDSP CK narys. I ir III Seimuose vadovavo socialdemokratų frakcijai. 1920 m. gegužės 1 d. iškeltas kandidatu į Steigiamojo susirinkimo pirmininkus, bet, gavęs 48 balsus, pralaimėjo 83 balsus surinkusiam Janiui Čakstei. Pralaimėjo jam ir pirmojo Latvijos prezidento rinkimus.
1920 m. – Dailės teatro, 1921 – 1925 m. – Latvijos Nacionalinio teatro steigėjas ir direktorius, 1926 – 1928 m. – švietimo ministras.
