Latvija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lãtvijos Respùblika (Lãtvija) – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija ir Lietuva, kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir iš pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

2003 m. rugsėjo 20 d. referendume latviai balsavo už stojimą į Europos Sąjungą.

Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos istorija

Dabartinė Latvijos teritorija, pasibaigus XIII a. šiaurės baltų kovoms su vokiečiais, pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių Livonijos konfederaciją, sudėtį. XVI a. viduryje (1561 m.) Latvijos Vidžemė ir Latgala buvo prijungtos prie LDK, o etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Sėla sujungti į Kuršo kunigaikštystę (sostinė Mintauja, dab. Jelgava), kuri buvo LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikos) vasalė. 1629 m. Vidžemė su Ryga atiteko Švedijai, o 1721 m. – Rusijai. 1772 m. prie Rusijos imperijos prijungiama Latgala, 1795 m. – Kuršo kunigaikštystė.

Kapituliavus Vokietijai I pasauliniame kare ir vykstant pilietiniam karui Rusijoje, Latvija 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė savo nepriklausomybę. XX a. trečiajame ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Latvijoje buvo parlamentinė demokratija, vėliau ją pakeitė autoritarinis Karlio Ulmanio režimas. Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. birželio 17 d. kaip 1939 m. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Ribentropo-Molotovo paktas) slaptojo priedo išdava.

Išskyrus trumpą Vokietijos okupacijos periodą II pasaulinio karo metu. Latvija buvo sovietine respublika iki sovietų valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą. Latvija atgavo nepriklausomybę 1990 m. gegužės 4 d.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Latvijos politinė sistema

Latvija yra parlamentinė demokratija. 100 vienų rūmų parlamento (Saeima) narių renkami visuotiniuose rinkimuose trims metams remiantis proporcine rinkimų sistema. Prezidentą renka parlamentas paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą.

2006 m. spalio 7 d. išrinktojo parlamento mandatų pasiskirstymas (100):

• Liaudies partija – 23;
• Žaliųjų ir Valstiečių sąjunga – 18;
• „Naujasis laikas“ – 18;
• „Santarvės centras“ – 17;
• Latvijos Pirmosios partijos ir „Latvijos kelio“ susivienijimas – 10;
• „Tėvynei ir Laisvei“ / Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis – 8;
• Politinių organizacijų susivienijimas „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ – 6.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Latvijos administracinis suskirstymas

Latvijoje yra išskiriami šie istoriniai-etnografiniai regionai:

• Kuršas (Kurzeme);
• Vidžemė (Vidzeme);
• Žiemgala (Zemgale);
• Latgala (Latgale);
• Aukšžemė (Augšzeme, Augškurzeme, Sēlija);

Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis Kuršas, Žiemgala ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu – Kuršo – vardu. Mat 1561-1795 m. šios žemės buvo Kuršo kunigaikštystės, o carų laikais – Kuršo gubernijos dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais (la. kultūrvēsturiski novadi). Tad Latvijos herbo trys žvaigždės simbolizuoja tris istorinius-etnografinius regionus: Kuršą (su Žiemgala ir Aukšžeme), Vidžemę ir Latgalą.

1991 m. vasario 4 d. Latvijos valdžia išleido rezoliuciją, kuria įkuriama speciali teritorija tradiciniuose lyvių gyvenamuose kaimuose šiauriniame Kurše. Šiam regionui suteiktas lyviškas pavadinimas Livõd Randa, reiškiantis lyvių pakrantę. O sukurta valsybiniu lygiu kaip lyvių kultūros ir istorijos saugoma teritorija. 1991 m. kovo 19 d. lyviai šalia latvių pripažinti kaip Latvijos autochtonai ir remiami valstybiniu lygiu kultivuoti savo kalbą ir kulturą.

Administraciškai Latvija skirstoma į 26 rajonus ir 7 miestus.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos geografija

Sausumos sienų ilgis – 1 338 km; iš jų su Baltarusija – 161 km, su Estija – 343 km, su Lietuva – 588 km, su Rusija – 246 km. Jūros sienos ilgis – 498 km. (Žr. http://robsardze.gov.lv/doc_upl/lv_karte_liela.htm)

Šiaurės vakaruose krantus skalauja sekli Baltijos jūros Rygos įlanka.

Klimatas jūrinis, vidutinis.

Kraštovaizdyje vyrauja moreninės kalvos (40% teritorijos) su daugybe ežerų ir upelių, plati, mažai išraižyta pakrantės lyguma. Didelę dalį šalies dengia miškai. Didžiausios upės – Dauguva, Gauja, Lielupė, Venta. Aukščiausias taškas – Gaizinkalnis 312 m.

Gamtiniai ištekliai: dolomitas, gintaras, hidroenergija, mediena, ariama žemė.

Svarbiausi ir didžiausi miestai pagal gyventojų skaičius juose (2005 01 01):

• Ryga (Rīga) – 729 250
• Daugpilis (Daugavpils) – 109 421
• Liepoja (Liepāja) – 86 011
• Jelgava – 65 996
• Jūrmala – 55 571
• Ventspilis (Ventspils) – 43 993
• Rėzeknė (Rēzekne) – 36 598
• Valmiera – 27 515 (2004 m.)
• Jekabpilis (Jēkabpils) – 26 956 (2004 m.)
• Uogrė (Ogre) – 26 170 (2004 m.)
• Salaspilis (Salaspils) – 20 987 (2004 m.)
• Tukumas (Tukums) – 19 722 (2004 m.)
• Cėsys (Cēsis) – 18 715 (2004 m.)

Žr. t. p. Latvijos miestų ir miestelių sąrašas

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Latvijos ekonomika

Latvijos pereinamoji ekonomika atsigavo po 1998 metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir palaipsninio Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Latvija oficialiai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją 1999 m. Pagrindinis užsienio politikos tikslas – įstojimas į Europos Sąjungą – pasiektas 2004 m. gegužės 1 d. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti.

Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra šiaurės Europos šalys.

Bendro vidaus produkto pasiskirstymas (1997):

• žemės ūkis: 7%
• pramonė: 28%
• paslaugos: 65%

2005 m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija – tai didžiausias kainų augimas nuo 1997 m. sausio.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Latvijos demografija

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Latvijos kultūra

Latvija kultūriškai daugiausia veikiama šiaurės Europos.

[taisyti] Kita Informacija

Vikiteka: Latvija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Latvijos nacionaliniai simboliai
• Latvijos ryšiai
• Latvijos transportas
• Latvijos karinės pajėgos
• Latvijos tarptautiniai santykiai
• Latvijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• Atviras katalogas apie Latviją –- Nuorodos į svetaines lietuvių kalba apie Latviją

• Lietuvos ir Latvijos forumo internetinė svetainė

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas

Europos Sąjunga (ES)
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija
Potencialios kandidatės: Albanija | Bosnija ir Hercegovina | Juodkalnija | Serbija

taisyti	Šiaurės Atlanto Aliansas (NATO)
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija