Jogailaičių dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jogailaičiai – lenkiškoji Gediminaičių dinastijos šaka, kurios atstovai 1440-1572 valdė LDK, 1386-1572 Lenkijos karalystę, 1471-1526 Čekijos karalystę, 1440-1444 bei 1490-1526 metais Vengrijos karalystę. Jogailaičių dinastijos valdovai:
Valdovas | valdė LDK | valdė Lenkiją | giminystės ryšys |
---|---|---|---|
Jogaila | 1377-1381 1382-1392 |
1386-1434 | dinastijos pradininkas |
Vladislovas Varnietis | 1434-1444 | Jogailos sūnus | |
Kazimieras | 1440-1492 | 1447-1492 | Jogailos sūnus |
Jonas Albertas | 1492-1501 | Kazimiero sūnus | |
Aleksandras | 1492-1506 | 1501-1506 | Kazimiero sūnus |
Zigmantas Senasis | 1506-1544 | 1506-1548 | Kazimiero sūnus |
Zigmantas Augustas | 1544-1572 | 1548-1572 | Zigmanto Senojo sūnus |
Valdovas | valdė Vengriją | valdė Čekiją | giminystės ryšys |
Vladislovas Varnietis | 1440-1444 | Jogailos sūnus | |
Vladislovas II | 1490-1516 | 1471-1516 | Kazimiero sūnus |
Liudvikas | 1516-1526 | 1516-1526 | Vladislavo II sūnus |
Dinastija ypač išsiplėtė didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kazimierui su žmona Elzbieta (Šv. Romos imperatoriaus Alberto II Habsburgo dukra) susilaukus šešerių sūnų ir septynerių dukrų:
- Vladislovas II, Čekijos ir Vengrijos karalius
- Jadvyga, Bavarijos kunigaikščio Jurgio žmona
- Kazimieras (1458-1484), 1602 metais paskelbtas šventuoju
- Jonas Albertas, Lenkijos karalius
- Aleksandras, valdės LDK ir Lenkiją
- Zofija, Branderburgo kunigaikščio Fridriko Hohencolerio žmona, paskutiniojo Vokiečiu magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Alberto motina
- Elzbieta
- Zigmantas Senasis, LDK ir Lenkijos valdovas
- Fridrikas, Krokuvos vyskupas, Gniezno arkivyskupas, kardinolas
- Elzbieta
- Ona, Pamario kunigaikščio Boguslavo X žmona
- Barbora, Saksonijos kunigaikščio Jurgio žmona
- Elzbieta, Legnicos kunigaikščio Fridriko II žmona
Vladislovo II dukra Ona ištekėjo už Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando I, jų dvejos dukros vėliau tapo Zigmanto Augusto žmonomis (Elzbieta ir Kotryna). Zigmanto Senojo dukra Ona ištekėjo už Stepono Batoro, o Kotryna – už Švedijos karaliaus Jono III Vazos (jų sūnus Zigmantas III Vaza – Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos valdovas).