Jonas Balvočius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Balvočius (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj.) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje.
[taisyti] Biografija
1864 m. baigė Šiaulių gimnaziją.
1867 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
1868 – 1871 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.
1875 m. perkeltas klebonu į Vadoklius. Čia pradėjo platinti lietuvišką spaudą, nugabendavo jos ir į gimtąjį Mažeikių kraštą. Skatino parapijiečius, kad mokytų vaikus lietuviško rašto. Pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį. Susirūpinęs spaudos atgavimu paskyrė nemažą pinigų sumą tam, kuris išrūpins lietuviams spaudą.
1898 m. pats važinėjo į Peterburgą ir įteikė prašymus vidaus reikalų ministrui ir Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai dėl spaudos draudimo panaikinimo.
1900 m. parėmė katalikiškojo laikraščio „Žinyčia“ išleidimą: pas jį atvykusiam kunigui, faktiškajam redaktoriui Juozui Tumui-Vaižgantui davė 885 rb.
1902 m. iškeltas altarista į Dusetas.
1908 – 1914 m. – Ėriškių altarista.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais rūpinosi parapijos įkūrimu Uliūnuose. Buvusiame grūdų sandėlyje 1914 m. įrengė koplyčią.
1914 – 1915 m. – Uliūnų klebonas.
[taisyti] Kūrybinė veikla
Kovojo dėl lietuviškos spaudos atgavimo, kūrė ir iš lenkų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė švietėjišką prozą, sulietuvino valstiečiams skirtas religines ir švietėjiškas knygas:
- „Apeigos Rymo – Katalikų bažnyčios“;
- „Sodžionių teologija“;
- „Pamokslai be kunigo“;
- „Pasaulio įkūrimas“;
- „Moterystė ir jos šeimyna“;
- „Sveikata“ ir kt.
1912 – 1913 m. perpasakojo vokišką Brėmo (Brehm) vadovėlį „Zoologija, skiriama sodiečiams“ (1-2).
1909 m. perdirbo trumpą astronomijos žinyną, pavadintą „Sodiečių dangus“.
1902 m. išvertė Ivano Krylovo pasakėčias.
Išleido apysakas:
- 1903 m. „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų“;
- 1906 m. „Kunigo giminė“;
- 1908 m. „Susiskaldėliai“ ().
Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių santykiai su lenkais, kunigų kivirčai, valstiečių nusigyvenimas. Pasirašinėjo slapyvardžiais J. Gerutis, Prietelius.
