Proza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Proza (lot. (oratio) prosa) – nevaržoma kalba:

1. neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma;

2. neeiliuota kalba;

3. (perkeltine prasme) nuobodybė, pilka kasdienybė, buitis.

[taisyti] Prozos kūrinio elementai

Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė. Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti vietomis.

[taisyti] Fabulos elementai

• Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybė/-ės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t.t.
• Veiksmo užuomazga. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti nes reikia pinigų skoloms padengti.
• Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas pletojamas iki kulminacijos.
• Atomazga. Pvz., A.Venuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusikandino).

[taisyti] Nefabuliniai kūrinio elementai

• Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjų nuotaiką arba būti neatralūs.
• Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėti tema, žanras, veiksmo aplinkybės.