Jonas Pocius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Pocius (1876 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarke – 1948 ? ? Girdžiuose, Jurbarko r.), vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas.

[taisyti] Biografija

Žinomo muziko Antano Pociaus vyresnysis brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą, Jonas privačiai mokėsi vargonuoti, vėliau vienus metus Varšuvoje lankė profesorių Furmaniko ir Makowskio muzikos kursus. Apie 40 metų vargonininkavo ir vadovavo chorams Jurbarke, apie 12 metų dėstė muziką miesto progimnazijoje, vėliau gimnazijoje. Vadovavo Šv. Cecilijos, Šaulių sąjungos, pavasarininkų, ateitininkų chorams bei orkestrams. Anot amžininkų, bažnytinis choras buvo pasiekęs aukštesnį meninį lygį, darniai atlikdavo religinius ir pasaulietinius kūrinius, koncertavo ne tik Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose. 1907 kartu su „Dainos" choru koncertavo I Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, o 1909 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarke suorganizavo Skirsnemunės, Eržvilko, Čekiškės, Tauragės ir Jurbarko chorų įspūdingą šventę, kurioje dalyvavo apie 160 dainininkų. 1911 Jurbarko choras koncertavo I lietuvių žemės ūkio parodoje Marijampolėje.

J. Pocius 1924 visos Lietuvos dainų šventei Kaune parengė 34 dalyvių pavasarininkų chorą, 1928 analogiškai dainų šventei 64 dalyvių Šv. Cecilijos bažnytinį chorą, o į 1930 Lietuvos dainų šventę Kaune atvežė jungtinį pavasarininkų ir ateitininkų chorą. Su savo chorais Šiauliuose ir Kaune laimėjo pirmąsias vietas. Paskutinius savo gyvenimo metus praleido Girdžiuose; ten mirė, ten ir palaidotas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.