Jurbarko rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jurbarko rajono savivaldybė

Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Miestai:	Jurbarkas Smalininkai
Gyventojų (2005):	36 612 (32)
Gyventojų tankumas:	24,3 žm./km² (43)
Plotas:	1507 km² (13)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:

Jurbarko rajonas išsidėstęs pietvakarinėje Lietuvos dalyje; centras – Jurbarkas.

Turinys

1 Geografija
- 1.1 Kraštinės koordinatės
- 1.2 Miškai, rezervatas, regioninis parkas
2 Gyventojai
- 2.1 Gyvenvietės
3 Etnografija ir tradicinė kultūra
4 Savivalda
- 4.1 Seniūnijos
5 Nuorodos

[taisyti] Geografija

[taisyti] Kraštinės koordinatės

55° 23' 20‘’

22° 15' 30‘’


	Jurbarko rajonas

23° 30' 10‘’

55° 02' 50‘’

[taisyti] Miškai, rezervatas, regioninis parkas

Didelę Jurbarko rajono dalį, net 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrūs bei lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.

[taisyti] Gyventojai

2004-01-01 duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje gyveno 37.353 gyventojai, iš kurių Jurbarko mieste – 13.790 gyventojų. Tautiniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, čigonų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

[taisyti] Gyvenvietės

Rajone yra:

2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
9 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
380 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Jurbarkas – 13797
Klausučiai – 1050
Viešvilė – 1045
Skirsnemunė – 905
Jurbarkai – 898
Veliuona – 883
Seredžius – 749
Raudonė – 716
Smalininkai – 653
Eržvilkas – 518

[taisyti] Etnografija ir tradicinė kultūra

Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus. Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.