Jonas Smalakys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Smalakys (1835 m. birželio 7 d. Trumpaičiuose, Pakalnės apsk., (dabar Timiriazevo) – 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje) – Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Nuo jaunystės žavėjosi kova už laisvę – 1859 m. dalyvavo Italijos nepriklausomybės kare, kovėsi būryje, kuriam vadovavo Italijos nacionalinis didvyris Džiuzepė Garibaldis.
Iki senatvės liko jaunatviškai neramus – aktyviai dalyvavo Vokietijos konservatorių partijos veikloje, tačiau pamatęs, kad lietuvninkų reikalai partiečiams nerūpi, 1892 m. su bendraminčiais įsteigė Lietuvių konservatorių partiją ir jai vadovavo iki mirties. Siekdami įgyti populiarumo, partijos aktyvistai surengė kelias peticijas Vokietijos švietimo ministrui, kad Mažojoje Lietuvoje būtų plečiamas pradinių mokyklų lietuvių dėstomąja kalba tinklas ir savo pasiekė, surinkdami po peticijomis po 15–30 tūkstančių tautiečių parašų.
Toks rūpinimasis vietinių gyventojų reikalais neliko neįvertintas – nuo 1898 m. iki mirties jis atstovavo Klaipėdos kraštą Vokietijos Reichstage.
Nuo 1895 m. jis buvo „Birutės“ draugijos pirmininkas ir bibliotekininkas, rūpinosi, kad krašto gyventojai nepamirštų gimtosios kalbos. Jo draugais ir bendradarbiais buvo Mažosios Lietuvos poetas Jurgis Zauerveinas, visuomenės organizatorius Dovas Zaunius, spaudos globėjas Martynas Jankus, Jonas Basanavičius ir kiti.
