Juozapas Miliauskas-Miglovara
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Miliauskas-Miglovara (1845 m. lapkričio 24 d. Vainute – 1937 m. sausio 21 d. Šiauliuose) – literatas, aušrininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
[taisyti] Biografija
Tėvai – bežemiai bajorai, kaip kampininkai gyvenę pas gimines. Anksti mirus tėvams, Juozapu Miliausku-Miglovara rūpinosi giminės ir vyresnysis brolis kunigas Aleksandras.
Mokėsi Biržų evangelikų reformatų bei Vainuto parapinėje mokykloje, nuo 1860 m. – Šiaulių gimnazijoje.
Būdamas 4 klasėje įsitraukė į 1863 m. sukilimą. Sukilimui silpstant, 1864 m. pasidavė ir buvo amnestuotas.
Mokėsi savarankiškai. Iki 1872 m. privačiai mokė dvarininkų vaikus, juos rengdavo stoti į gimnazijas.
1872 m. atvyko į Rygą ir įsidarbino policijoje kvartalų prižiūrėtoju. Ėmė reikštis kaip rašytojas.
1880 m. priimtas Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje nariu.
1881 m. dalyvavo steigiant Rygos lietuviškų dainų mėgėjų draugiją “Aušra“.
Pasirodžius laikraščiui „Aušra“, Jono Šliūpo paprašytas tapo vienu svarbiausių jos platintojų. Pirmą kartą jam į Rygą atsiuntė apie 150 egz. vokuose su prenumeratorių adresais. Vėliau „Aušrą“ atsiųsdavo Juozas Antanavičius, Mikalojus Katkus bei kiti knygnešiai. Gautus laikraščius, „Aušros“ kalendorius siųsdavo į Kijevą, Astrachanę, Tobolską.
Rygoje buvo 3-4 prenumeratoriai. Siųsdavo arba perduodavo į Lietuvą Žilinskui, Senkauskui, Matulevičiui, S. Didžiuliui ir kt. Į Šiaulius atsiųsdavo J. G. Beržanskiui-Klausučiui, kuris tuo metu tvarkė grafo M. Zubovo biblioteką.
Juozapas Miliauskas-Miglovara tapo vienu svarbiausių „Aušros“ ir jos kalendorių platintoju. Rašė „Aušrai“ eilėraščius (slapyvardžiu Juozapas Miglovara), vėliau rašė ir į kitus lietuviškus laikraščius.
1883 m. pabaigoje išleido rankraštinį literatūrinį žurnalą „Rasziiavos pacztas“, jis buvo lenkų ir lietuvių kalba, parašytas mokykliniame 24 p. sąsiuvinyje. Iš viso buvo keturi straipsniai, vienas jų- S. Didžiulio, parašytas lietuviškai ir pasisakantis prieš kirilicos naudojimą.
1884 m. Tilžėje išleido eilių rinkinį „livaires eilas. Pirmas pluuksztas“.
1880 m. buvo pradėjęs rašyti lietuvių kalbos gramatiką.
1885 m. apsigyveno Šiauliuose, dirbo notaro raštininku, buhalteriu.
1895 m. kaltintas “Atgajos“ draugijos byloje – pas M. Slančiauską, vieną draugijos narių, rado Juozapo Miliausko-Miglovaros laiškų. Per kratą Juozapo Miliausko-Miglovaros bute aptiko sąsiuvinių su eilėraščiais, taip pat lietuviškos spaudos.
1895 m. spalio 10 d. – 1895 m. spalio 28 d. Šiaulių kalėjime paskirtas kardomasis areštas. Paskelbus 1896 m. gegužės 14 d. caro manifestą byla nutraukta.
Būdamas nenuoseklių pažiūrų, manė, jog kultūros kėlimo reikalui galima vartoti ir kirilicą, rūpinosi išleisti šiuo raidynu keletą knygų: tris elementorius (1883 m., 1899 m.) ir „Lietuviškas gentines dainas“ 1885 m.). Kadangi Juozapo Miliausko-Miglovaros siūlomas rusiškas raidynas buvo jo paties modifikuotas, leidimo spausdinti negavo.
Nuo 1927 m. spalio 1 d. kaip tautinės sąmonės žadintojui ir rašytojui paskirta 150 Lt pensija.
[taisyti] Atmintinos vietos ir paminklai
Kapas ir antkapinis paminklas senosiose Šiaulių kapinėse.
Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
