Jonas Šliūpas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Šliūpas (1861 m. vasario 23 d. Rakandžiuose (Šiaulių raj.) – 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne) – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
1873 – 1880 m. mokėsi Mintaujos vokiškoje gimnazijoje, baigė ją pirmuoju mokiniu. 1880 – 1882 m. studijavo Maskvos, 1882 m. – Petrapilio universitetuose.
1882 m. dalyvavo Proletariato partijos veikloje. 1884 – 1919 m. gyveno JAV, baigė Merilendo medicinos mokyklą. 1901 m. – „Aušros“ draugijos narys, 1904 – 1912 m. – jos iždininkas, 1904 – 1905 m. dalyvavo steigiant ALSS, buvo jos CK iždininkas. 1894 m. ir 1904 m. LSDP atstovavo Internacionalo kongresuose.
Gydytojo praktika vertėsi iki 1917 m. JAV redagavo kai kuriuos lietuviškus laikraščius ir žurnalus. Dalyvavo kuriant daugelį draugijų ir jų darbe: Apšvietos ir mokslo draugija (1883 m., Tilžėje), JAV – Lietuvos mylėtojų draugija (1885 m.), Susivienijimas lietuvių Amerikoje (1900 m.), Lietuvių mokslo draugystė (1889 m.), Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje (1900 m.), Lietuvių laisvamanių sąjunga (1910 m.), Lietuvių laisvamanių federacija (1918 m.).
1914 – 1919 m. – vienas žymiausių „Sandaros” politinės organizacijos veikėjų. 1919 – 1920 m. – Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. – Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921 – 1923 m. – Biržų ir Šiaulių gimnazijų mokytojas.
Vienas Laisvamanių etinės kultūros draugijos (įkurtos 1924 m.) organizatorių ir veikėjų. Prisidėjo prie laikraščių „Šiaulių naujienos“ (1923 – 1928 m.), „Laisvoji mintis“ (1933 – 1941 m.) leidimo. 1923 – 1930 m. – Lietuvos universitete dėstė medicinos istoriją, 1923 m. vasario 24 d. suteiktas Garbės daktaro vardas.
1933 – 1940 m. – pirmasis Palangos burmistras. 1944 m. pasitraukė į Austriją.
[taisyti] Filosofinės pažiūros
J. Šliūpas propagavo materialistinę pasaulio sampratą. Dideliu materializmo autoritetu laikė Liudvigą Biūchnerį (Ludwig Büchner), išvertė į lietuvių kalbą jo veikalą „Jėga ir medžiaga“. Pažinimo teorijoje J. Šliūpas buvo sensualistas. Kritikavo religinę pasaulėžiūrą. Socialinės pažiūros eklektiškos (marksizmo, pozityvizmo, krikščioniškojo socializmo, etinio socializmo ir kitų filosofinių koncepcijų įtaka). Etiniuose klausimuose, kuriuos glaudžiai siejo su socialine problematika, J. Šliūpas rėmėsi F. R. Lamenė (F.R. de Lamennais), Džono Stiuarto Milio (J. S. Mill) ir Herberto Spenserio (H. Spenser) idėjomis. Estetikoje J. Šliūpas – kritinio realizmo atstovas.
