Juozas Dryja-Visockis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Dryja-Visockis (1848 m. liepos 21 d. Batakių miestelyje, Tauragės apskr. – 1916 m. vasario 25 d. Oriole, Rusija), vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.

[taisyti] Biografija

Muzikos mokėsi nuo pat vaikystės. Išmokęs vargonuoti, apie trejus metus vargonininkavo ir vadovavo chorui Skaudvilėje. 1871-1873 gyveno Peterburge ir kurį laiką mokėsi konservatorijoje, bet dėl ligos vėl grįžo į Lietuvą. 1875 – 1900 vargonininkavo ir vadovavo chorams Šeduvoje ir Joniškyje. 1900 – 1915 gyveno ir dirbo Rygoje: vadovavo Lietuvių šelpimo draugijos mišriajam chorui, moterų tarnaičių ir Rygos priemiesčių darbininkų chorams bei vokaliniams ansambliams, rengė vakarus-koncertus. Choras daugiausia dainuodavo paties vadovo sukurtas ir harmonizuotas liaudies dainas. Chorus ir ansamblius padėdavo mokyti duktė Juzė Dryja Visockaitė (1981 – 1928). Ji turėjo gražų balsą, dainavo operetėse ir solo koncertuose, akompanavo chorui ir vokaliniams ansambliams, dalyvavo vaidinimuose. Taip pat dainavo Rygos vokaliniame sekstete, kurio repertuaras įrašytas į plokšteles. Po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Vilniuje ir Joniškyje, dalyvavo kultūrinėje veikloje. J. Dryja-Visockis 1915 nuvyko į Oriolą, suorganizavo lietuvių chorą ir kurį laiką jam vadovavo. Harmonizavo ir sukūrė per 100 dainų chorams, bet išliko viena kita. Paplito jo daina „Miškas ūžia" (Maironio ž.).

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.