Juozas Girnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Girnius (1915 m. gegužės 23 d. Sudeikiuose (Utenos raj.) – 1994 m. rugsėjo 13 d. Bostone) – lietuvių filosofas egzistencialistas.

Turinys

1 Biografija
2 Filosofinės pažiūros
- 2.1 J. Girniaus egzistencializmo samprata
3 Kūrybinis palikimas
4 Bibliografija

[taisyti] Biografija

1926 m. Sudeikiuose baigė pradžios mokyklą ir 1928 m. įstojo į Utenos gimnaziją (penktą klasę). Ją baigęs, 1932 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos ir filosofijos fakultetą. Jame studijavo filosofiją. Universitetą baigė 1936 m. Diplominio darbo tema buvo Martinas Haidegeris.

1936 – 1937 m. tobulinosi Europoje: Liuveno, Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1939 – 1940 m., tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, rašė straipsnius „Židiniui“. 1941 – 1943 m. VDU dėstė filosofiją, skaitė egzistencializmo kursą. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. 1949 m. atvyko į Ameriką, kur apsistojo pas pranciškonus.

Prancūzų kalba parašė disertaciją „Laisvė ir būtis. Karlo Jasperso egzistencinė metafizika“, už kurią 1951 m. Monrealio universitetas (Kanada) suteikė filosofijos daktaro laipsnį. Disertacija atskira knyga lietuviškai išleista 1953 m. Brukline.

1952 – 1969 m. buvo „Lietuvių enciklopedijos“ redaktoriumi. Nuo 1965 m. redagavo „Aidų“ žurnalą. 1963 – 1967 m. buvo Ateitininkų federacijos vadovu. Mirė 1994 m. rugsėjo 13 d. Bostone. 1995 m. liepos 1 d. jo palaikai perlaidoti Sudeikiuose.

[taisyti] Filosofinės pažiūros

J. Girniaus filosofijoje susilydo trys ideologinės srovės: egzistencializmas, katalikybė ir lietuviškasis tautiškumas. Jis pats savo pažiūras apibūdino kaip teistinį egzistencializmą. Jis nepripažino neotomizmo; didesnę trauką jautė amžiniesiems klausimams. „Filosofiją laikau savitu mąstymu, nesusietu nei su teologija, nei su mokslais“ – rašė jis.

[taisyti] J. Girniaus egzistencializmo samprata

Kad ir neigė esąs tomistu, J. Girnius egzistencializmą kritikavo būtent iš tomistinių pozicijų. Jis iškelia esminį klausimą – niekas ar Dievas? Ir parodo, kad, pagal Haidegerį, žmogus yra imanentinė ir todėl savyje uždara būtybė be vidinių savosios būties pagrindų. Tačiau ir aukščiau jo nieko nėra – tad tai žmogaus be Dievo filosofija. O tai J. Girniui nėra priimtina.

J. Girnius parodė ir Karlo Jasperso prieštaringumą. Būdamas moralia filosofija, egzistencializmas kartu skelbia laisvą tikėjimą, o tai negrindžia kelio pozityviai etikai. Kiekvienas tampa tiek morališkai teisus, kiek lieka ištikimas savo įsitikinimams. Tačiau tada tampa teisus ir aklai remiantis klaidingą ar net pavojingą idėją.

[taisyti] Kūrybinis palikimas

„Šiandieninio netikėjimo psichologija“, 1946,
„Liberalizmas ir krikščionybė // Lietuviškasis liberalizmas“, red. V. Kavolis, 1958,
„Tauta ir tautinė ištikimybė“, 1961,
„Žmogus be Dievo“, 1964,
„Istorinė krikščionių atsakomybė“, 1964,
„Idealas ir laikas“, 1966,
„Pranas Dovydaitis“ , 1975.