Kapitalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kapitalas (lot. capitalis – pagrindinis) – vertė, duodanti jos savininkui, kapitalistui, samdomosios darbo jėgos sukuriamą pridedamąją vertę pramoninio arba prekybinio pelno, palūkanų arba rentos pavidalu. Kapitalas – ekonomine prievarta paremto išnaudojimo santykio išraiška.

Kapitalas reiškia pagrindinį formacijos visuomeninį santykį – kapitalistų santykį su jų išnaudojamais samdomaisiais darbininkais.

Darbininkai (proletarai), neturintys gamybos priemonių ir pragyvenimo reikmių, gali egzistuoti, tik pardavinėdami savo darbo jėgą kapitalistams, kurie, kaip gamybos priemonių ir gamybos procese pagaminto darbo produkto savininkai, neatlyginamai pasiima ir darbo jėgos sukurtą avansuotojo kapitalo prieaugį – pridedamąją vertę.

Kapitalas atsirado toje prekybinės gamybos stadijoje, kai darbo jėga virto preke, būtent pradinio kapitalo kaupimo laikotarpiu, kurio metu tiesioginiai gamintojai buvo priverstinai atskirti nuo gamybos priemonių, atitekusių kapitalistams įmonininkams.

Išsiaiškinęs funkcines atskirų kapitalo dalių ypatybes, Marksas atskleidė tikrąjį kapitalistinio pelno šaltinį – neapmokėtą samdomųjų darbininkų darbo dalį.

Ši pridedamosios vertės koncepcija sudaro proletarinės kapitalizmo politinės ekonomijos pagrindą.

Kapitalas plačiąja prasme apima ne tik materialines, finansines vertybes; tai taip pat yra visų pirma jo gebėjimai (analizuoti, ieškoti, organizuoti, logiškai mąstyti, tiksliai skaičiuoti bei puikiai orientuotis), žinios, informacija, dalykiniai bei kt. ryšiai, patirtis bei kiti veiksniai.