Kapitalizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kapitalizmas plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė sistema, kurioje visos arba dauguma gamybos priemonių yra privačioje nuosavybėje ir gamyba yra orientuota į rinką. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos (pačių rinkos dalyvių veiksmai), o ne valstybinė valdžia (skirtingai nuo socializmo ir komandinės ekonomikos). Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis.
Rinka kapitalizme suprantama kaip teikianti informaciją, ką, kiek, kaip ir kuo gaminti, o pagrindinė valstybės funkcija – užtikrinti tobulą ir sąžiningą konkurenciją, laiduoti privačios veiklos galimybes, užtikrinti vienodas „žaidimo taisykles“ visiems rinkos dalyviams.
Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis atsirado XVIII-XX a., po to kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos imperializmas (tarp pagrindinių autorių – A.Smitas, Rikardo, K.Marksas), po Didžiosios krizės (pvz., Keinsas) ir Šaltojo karo metu (Hajekas, Frydmanas). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t.y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. Laisvosios rinkos šalininkai (kaip ir visi ekonomikos mokslo atstovai) teigia, kad kapitalizmas, rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui) nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.
Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas- privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą (globalizacija).
Dalis teoretikų (Friedrich Heyek) pabrėžia saviorganizuojančias ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinių asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams asmenims) nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, know how), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (justiciją, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančią privačios nuosavybės teises.
[taisyti] Etimologija
Žodis „kapitalizmas“ susijęs su gyvulių prekyba ir nuosavybe senaisiais laikais. Manoma, kad jis kilęs iš lotynų kalbos capitalis, o šis – iš proto-indoeuropiečių kaput, reiškiančio „galva“.
 |
Šis ekonominis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
