Karmėlava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karmėlava

Karmėlava

Koordinatės

54°58'20″ š. pl.
24°04'00″ r. ilg.

Savivaldybė

Kauno rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Karmė́lava
Kilmininkas:	Karmė́lavos
Naudininkas:	Karmė́lavai
Galininkas:	Karmė́lavą
Įnagininkas:	Karmė́lava
Vietininkas:	Karmė́lavoje

Karmėlava – miestelis Kauno rajone, kairiajame Neries krante, į šiaurės rytus nuo Kauno, prie kelio Kaunas–Jonava. Seniūnijos centras. Miestelyje stovi medinė Šv. Onos bažnyčia (nuo 1945 m.), veikia Kauno oro uostas, kapinės, B. Buračo vidurinė mokykla. Nuo piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama.

Greta miestelio yra mažesnė gyvenvietė – Karmėlava II.

[taisyti] Istorija

Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Karmėlavą 1387 m. įkūrė LDK kunigaikštis Jogaila. Vietovė minima XIV a. pabaigos kryžiuočių kelių aprašymuose, kuriuose vadinama Kremilow. 1529 m. minimas Karmėlavos miestelis ir Karmėlavos bažnyčia. 1549 m. Karmėlavos dvaras atiteko Barborai Radvilaitei. Kai kurie XVIII a. šaltiniai nurodo, kad apie 1600 m. ant Karmėlavos piliakalnio buvusi pilis, naudota kaip reprezentacinis rūmas. Karmėlava pažymėta 1613 m. pirmajame LDK žemėlapyje. 1663 m. minima parapinė mokykla (atkurta 1777 m.).

1792 m. kovo 17 d. paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valstybės karalius Stanislovas Augustas suteikė miesteliui Magdeburgo teises ir herbą. 1918 m. buvusiame Karmėlavos dvare įsteigta mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla. 1998 m. lapkričio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis miestelio herbas, kuriame pavaizduotos dvi lašišos.

[taisyti] Oro uostas

Nuo 1988 m. Karmėlavoje veikia Kauno oro uostas, 2000 m. čia įkurtas Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras. Karmėlavoje surenkama radarų informacija apie oro erdvę virš Baltijos šalių siunčiama į NATO jungtinių oro operacijų centrą Vokietijoje.

[taisyti] Kapinės

Karmėlavos kapinės yra į vakarus nuo gyvenvietės, užima apie 40 ha. Tai pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, veikiančios nuo 1985 m. Kasmet čia palaidojama apie 1000 mirusiųjų.