Karpentarijos įlanka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karpentarijos įlanka (angl. Gulf of Carpentaria) yra didelė negili įlanka, apsupta Australijos iš trijų pusių, o iš šiaurės besiliečianti su Arafuros jūra. Įlanka, palyginus – jauna, susiformavusi per paskutinį ledynmetį. Plotas 328 tūkst. km². Gylis iki 71 m.Įlankoje yra Velslio salos ir Grut Ailando sala.
Įlankos pakrantės nuolaidžios. Vakaruose ribojas su Arnhemo Žeme, rytuose su Keip Jorko pusiasaliu. Pietuose yra Kvynslendas, ši jo dalis dar vadinama „Įlankos Kraštas“ arba „Įlanka“ (angl. the Gulf)
Klimatas labai karštas ir drėgnas. Yra du sezonai. Sausasis sezonas tęsiasi nuo balandžio iki lapkričio, vyrauja sausi vakarų vėjai. Drėgnasis sezonas – nuo gruodžio iki gegužės. Šiuo laikotarpiu daug lyja todėl žemumos užsemiamos.
[taisyti] Atradimas ir tyrinėjimai
Pirmas žinomas europietis 1606 metais, aplankęs šią įlanką, buvo olandas Viljamas Jansonas. Jo draugas Janas Carstenszoon'as aplankė įlanką 1623 m. ir pavadino ją dabartiniu vardu, pagerbiant Pieter de Carpentier'į. 1644 metais įlanką tyrinėjo Abelis Tasmanas. Regionas vėliau ištirtas Matthew Flinders'o kelionėje 1802 ir 1803 metais.
Pirmas žeme keliavęs buvo prūsas Ludwig Leichhardt'as keliavęs 1844 ir 1845 metais.
[taisyti] Didžiosios įlankos upės
- Roperio upė
- Viltono upė
- Kokso upė
- Kalverto upė
- Leichhardto upė
- MakArturo upė
- Flinderso upė
- Normano upė
- Smitburno upė
- Aliso upė
- Staateno upė
- Venloko upė
- Arčerio upė
