Kazimieras Steponas Šaulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazimieras Steponas Šaulys (1872 m. sausio 28 d. Stemplėse (dab. Šilutės raj., Švėkšnos sen.) – 1964 m. gegužės 9 d. Lugane, Šveicarija) – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius.

[taisyti] Biografija

[taisyti] Išsilavinimas

Pradžios mokyklą baigė Švėkšnoje, 1886–1890 m. mokėsi Palangos progimnazijoje, 1890–1895 – Kauno kunigų seminarijoje. 1895–1899 m. studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurioje parašė dvi disertacijas, už jas gavo teologijos (1897 m.) ir bažnytinės teisės magistro (1899 m.) laipsnius, 1907 m. išklausė sociologijos kursus Varšuvoje.

[taisyti] Profesinė veikla

1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas į kunigus. 1899–1901 m. – Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 1901–1903 m. – Panevėžo realinės gimnazijos kapelionas, 1903–1906 m. – Panevėžio mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas, 1906–1922 m. – kunigų seminarijos Kaune bažnytinės teisės, moralinės teologijos ir visuomenės mokslų bei sociologijos (nuo 1907 m.) dėstytojas.

1911–1920 m. Žemaičių vyskupo sekretorius, nuo 1916 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, vėliau jos kancleris. Nuo 1926 m. dirbo Kauno arkivyskupijos administracijoje – arkivyskupijos vikaras, prelatas (nuo 1932 m.), arkidiakonas, metropolijos kapitulos prelatų dekanas. 1927 m. suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas.

1922–1940 m. ir 1940–1944 m. – Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, vėliau profesorius, Bažnytinės teisės katedros vedėjas. 1944 m. vasarą prelatas K.S.Šaulys pasitraukė į Vakarus. 1945 m. apsigyveno Šveicarijoje, Lugano mieste.

[taisyti] Visuomeninė veikla

Paruošė įstatus Panevėžio Labdaringai ir Lietuvos švietimo Motinėlės draugijoms. Dalyvavo Motinėlės draugijos (1907–1914 m., 1920–1932 m.) veikloje, buvo jos iždininku, kurį laiką ėjo ir sekretoriaus pareigas. Lietuvos valstybės archeologijos komisijos (1919–1934 m.) narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijos Vyriausiosios valdybos narys (1919–1944 m.) Lietuvos Savitarpio pagalbos organizacijos tarybos vicepirmininkas (1941–1944 m.).

Bendradarbiavo katalikų spaudoje – „Draugijoje“, „Tiesos kelyje“. Parašė ir išleido knygas: „Krikščioniškoji demokratija“ (1906 m.), „Socialistai ir mūsų socialieji reikalai“ (1907 m.), „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907 m.), „Sociologija“ (1920 m.), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922 m.), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927 m.).

[taisyti] Politinė veikla

1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, dirbo konstitucijos ir įstatymų redakcinėje komisijoje, suprojektavo laikinajai Lietuvos Konstitucijai tikybos ir kulto straipsnius. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kur dirbo konstitucinėj komisijoj. 1922 m. išrinktas į Krikščionių demokratų partijos Centro Komitetą. Steigiamojo Seimo darbo pabaigoje (1922 m. rugpjūčio mėn.) iš viešosios politinės veiklos pasitraukė.

[taisyti] Atminimas

Kunigo Petro Lapelio knyga „Prelatas Kazimieras Šaulys“ (Boston: Darbininkas, 1949 m. – 67 p.);
Stogastulpis Kazimiero Šaulio gimtinėje (1994 m., skulpt. V. Stumbras);
Pašto ženklas (1997 m., Lietuvos paštas).