Kazys Binkis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Binkis (1893 m. lapkričio 16 d. Gudeliuose (Biržų raj.) – 1942 m. balandžio 27 d. Kaune) – lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Pasirašinėjo slapyvardžiais K.Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas ir kitais.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1906 m. baigė Papilio pradžios mokyklą, 1906 – 1910 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje, 1910 m. įstojo į Varanavo žemės ūkio mokyklą prie Švenčionių, tačiau, negavęs stipendijos, apsigyveno Vilniuje, kur 1915 m. baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus. Nuo 1909 publikavo prozą ir eiles leidiniuose „Viltis“, „Vaivorykštė“, ir „Pirmasis baras“.
1915 – 1918 m. mokytojavo Papilyje. 1918 – 1919 m. dalyvavo organizuojant savivaldybes Biržų apskrityje (buvo Biržų rajono savivaldybės tarybos pirmininku), nuo LSDP buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku. 1919 m. Vilniuje pradėjo leisti žurnalą „Liepsna“. Vilnių užėmus lenkams, Kaune dirbo spaudos biure.
1920 m. tarnavo savanoriu Geležinio Vilko pulke, vėliau su kitais kultūros veikėjais važinėjo po pafrontę su koncertais. 1920 – 1923 m. (su pertraukomis) studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Nuo 1922 m. dalyvavo tik literatūrinėje veikloje. Buvo Lietuvos rašytojų draugijos narys, kelerius metus – ir jos valdybos narys.
Karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Izraelio Yad Vashem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei (Nr. 660). Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
[taisyti] Kūryba
Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. Dirbo žurnalistu, redagavo įvairius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius, prisidėjo prie laikraščio „Literatūros naujienos“ leidimo.
Nuo 1909 m. pradėjo spausdinti prozos vaizdelius, eilėraščius „Viltyje“, „Vaivorykštėje“, „Pirmajam bare“. Parašė poezijos rinkinius: „Eilėraščiai“ (1920 m.), „100 pavasarių“ (1923 m.), humoristines ir satyrines poemas: „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928 m.), „Ir t.t.“ (1931 m.), kūrinius vaikams: „Atsiskyrėlis Antanėlis“ (1930 m.), „Meškeriotojas“ (1935 m.), „Dirbk ir baiki“ (1936 m.), pjeses: „Atžalynas“ (1937 m.), „Generalinė repeticija“ (1940 m.). Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, M. Gorkio kūrinių.
[taisyti] Literatūra
Išleista Vinco Kuzmicko „Knyga: gyvenimo ir kūrybos apybraiža“ (Kaunas, 1977 m., 1985 m.)
