Knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Atversta knyga

Knyga – susiūti tušti popieriaus ar pergamento lapai arba lapai su spausdintu tekstu. Taip pat knyga – veikalas ar stambaus veikalo dalis. Elektroninė knyga – kūrinys, saugomas elektroniniame formate.

Knygų mylėtojas paprastai vadinamas bibliofilu, knygų kolekcija – biblioteka.

[taisyti] Istorija

Seniausias būdas perduoti žinias ir pasakojimus – žodinis, tačiau senovės civilizacijose išradus raštą, informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis, t.y. knygos ėmė darytis panašiomis į daugelį šiuolaikinių knygų.

Iki išrandant spausdinimo presą beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, dėl to knygos buvo sąlyginai brangios ir retos. Ankstyvaisiais viduramžiais tik bažnyčios, universitetai ir labai turtingi didikai turėjo knygų. kurias dažnai prirakindavo prie lentynų, kad jų nepavogtų. Pirmųjų knygų puslapiai buvo iš veršelio odos (pergamento), vėliau pergamentą pakeitė popierius.

XV amžiaus viduryje Vakarų Europoje knygų dauginimui pradėtas spausdinimo presas, knygos pasidarė prieinamesnės platesnei auditorijai. Rytuose spausdinimo technologija buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau . Iš pradžių visas puslapis būdavo išraižomas medinėje plokštėje, kuri būdavo suvilgoma rašalu ir spaudžiama ant popieriaus. Kadangi kiekvieną puslapį reikėjo išraižyti medyje, spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.

Spausdinimo procesas labai palengvėjo pradėjus spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę ar dažnai naudojamą žodį teturinčių kaladėlių (literų).

[taisyti] Knygų spausdinimo strategijos

Išskyrus pirmąsias ranka rašytas knygas, ilgą laiką vienintelė galima strategija buvo iš karto atspausdinti numatytą knygos tiražą (paprastai ne mažiau kaip kelis šimtus egzempiorių) ir po to mėginti juos platinti. Kitaip elgtis neleido to meto spausdinimo technologijos, kuriose būtent pasirengimas spausdinimui buvo brangiausia proceso grandis.

Didelio tiražo spausdinimo išlaidas neretai apsiima sumokėti įvairios leidyklos, kurioms prieš tai tenka vertinti būsimos knygos turinio kokybę (apsisaugant nuo grėsmės neišparduoti atspausdintų knygų).

Šiuo metu plinta nauja „spausdinimo prireikus“ (angl. print on demand) strategija, kuomet knygos spausdinamos ir autoriaus pasirinktu būdu įrišamos pavienečiui, pirkėjams jas užsakius Internete (pavyzdžiui, [1]). Tokiai knygai išleisti nereikia didelių pradinių išlaidų ir autorius gali tuo užsiimti be tarpininkų. Tačiau spausdinti knygas pavienečiui visgi šiek tiek brangiau.