Kraujospūdis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kraujospūdis – kraujo spaudimas (kraujo slėgis) į kraujagyslių sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties ir amžiaus.
Skiriamas arterinis ir veninis kraujospūdis.
Arterinis kraujospūdis tiesiogiai priklauso nuo:
- širdies darbo – didėjant širdies sistoliniam tūriui, kraujospūdis didėja;
- kraujagyslių periferinio pasipriešinimo – jam didėjant, kraujospūdis didėja;
- kraujagyslių tonuso – didėjant tonusui, kraujo spaudimas didėja;
- cirkuliuojančio kraujo tūrio – jam didėjant, kraujospūdis taip pat didėja.
[taisyti] Gydymas
Dažniausiai kraujospūdis gydomas įvairiais medicininiais preparatais, kurie tik praplėčia žmogaus kraujagysles. Taigi tokie preparatai (būtų netikslinga juos vadinti vaistais) kraujospūdžio neišgydo, bet tik jį kuriam laikui sumažina, neatnešdami jokios naudos.
Tikslingiausia kraujospūdį gydyti ne medikamentais, o sveika ir subalansuota mityba bei mankšta, kadangi kraujospūdis kyla dėl kraujagyslių užkalkėjimo arba jų sienelių elastingumo sumažėjimo. Nederėtų pamiršti, kad kraujospūdis – normali organizmo reakcija į kraujagyslių pokyčius ir jeigu jis nesiekia kritinės ribos, tai jį mažinti medicininiais preparatais nederėtų.