Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. Kalesninkų k. (Alytaus raj.) – 1938 m. birželio 15 d. Varšuvoje, palaidotas Vilniuje) – lietuvių rašytojas.
[taisyti] Biografija
1883 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją, rašytojas mokytojavo Pajevonyje, Beržininkuose iki 1888 m., vėliau Lenkijoje (Lomžoje, Varšuvoje). Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo „Aušroje“. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją.
[taisyti] Kūryba
Reikšmingiausi Vanagėlio kūriniai – 1883 – 1910 m. apsakymėliai ir eilėraščiai. Išleido poezijos ir prozos knygelių („Vestuvės“, 1906 m.; „Melagių dėdė“, „Arbatnamyje“, „Valsčiaus ponai“, „Vestuvės“, „Miestelio Onutė“, 1907 m.; „Dievo žmonės“, „Gyvačių karalius ir kitokios apysakėlės“, 1908 m.), elementorių ir skaitinių knygų mokykloms („Dovanėlė“, 1909 m.; „Vaikų šaltinėlis“, 1926 m.; „Aušrelė“, 1927 m.).
Poezijoje apdainavo gimtojo krašto gamtą, kaimo buitį, meilę. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis. Apsakymėliuose pavaizdavo kaimo ir miestelio žmonių buitį. Svarbi rašytojo prozos dalis – didaktiniai ir pažintiniai kūrinėliai vaikams.
[taisyti] Šaltiniai
- Kostas Doveika. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 3 d., 1987. p.611
