Ksenofontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ksenofontas (Xenophon; g. apie 450 – m. 354 m. pr. m. e.) – senovės graikų rašytojas, istorikas, Atėnų karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių knygų parašė ir filosofinių. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu).

Būdamas Sokrato mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma Persijos valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas filosofinius mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose Sokrato mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai.

[taisyti] Vertimai į lietuvių kalbą

• Ksenofontas „Atsiminimai apie Sokratą“ (vertė Vanda Kazanskienė). — Vilnius, Pradai, 1993, ISBN 9986-405-04-1 (2-as leid.: Vilnius, Pradai, 1997)