Kulautuva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kulautuva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
  Kulautuva
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Kulautuva – miestelis Kauno rajone, apie 18 km į vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante. Miestelis turi seniūnijos statusą. Kulautuvoje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1932 m.), yra rekolekcijų namai, vidurinė mokykla, šilas, Sveikatingumo takas, vaikų tuberkuliozės ligoninė ir mokykla, Jaunimo namai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmąkart paminėta 1364 m. kryžiuočių kronikoje. Kulautuva išaugo XX a. kaip kurortas, po to kai 1933 m. buvo paskelbta poilsiaviete (kurorto įkūrėju laikomas pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas), o 1946 m. tapo miesto tipo gyvenviete.
2001 m. balandžio 27 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kulautuvos herbas, kuriame pavaizduota kultuvė. 2003 m. vasario 25 d. Nr. 248 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kulautuvos miesto pavadinimas pakeistas ir jis pavadintas Kulautuvos miesteliu. 2005 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo panaudotas teletiltas sujungti LR Seimą ir Kulautuvos bendruomenę.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
1364 m. Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kalanten kaimas Paštuvos žemėje. Vėliau pavadinimas įvairuoja: Galanten (1370 m.), Golanten (1372 m.) ir kt. Rytų slavų kalbose XVI a. pabaigoje pasirodo priesaga -av- (Колотово, 1578 m.). 1610 m. Vilkijos valsčiaus dokumente minima pavardė Kolotovskis, tikriausiai kilusi nuo gyvenvietės vardo. Dabartinė miestelio lytis Kulautuva aptinkama nuo 1854 metų.
Bronius Kviklys teigė, kad senovėje lietuviai gyvenvietę vadino Kulautai (pavardės Kulautas daugiskaita), tačiau tokia pavardė neaptinkama jokiuose raštuose. Labiau tikėtina, kad pavadinimo šaknis buvo kal- arba kol- (slaviškai), bet ne kul-, ir yra kilusi nuo pavardės Kalanta, bet vėliau dėl slavų įtakos virto Kalantava, Kulautava ir galiausiai lietuviškesne lytimi Kulautuva.
Liaudies etimologijoje miestelio vardas siejamas su žodžiu kultuvė, kadangi pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune triukšmingai velėdavo skalbinius.
[taisyti] Dainų ir šokių šventės
Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d.
2005 metais Kulautuvoje įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktims pažymėti.
| Kulautuvos seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Kauno rajono |
| Administracinis centras: | Kulautuva |
| Plotas: | 2,82 km² |
| Gyventojai: | 1271 |
| Gyventojų tankumas: | 451 žm./km² |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Ričardas Pudževelis |
| Žemėlapis | |
| - | |
[taisyti] Nuorodos
| Kauno rajono seniūnijos |
|
Akademijos seniūnija | Alšėnų seniūnija | Babtų seniūnija | Čekiškės seniūnija | Domeikavos seniūnija | Ežerėlio seniūnija | Garliavos seniūnija | Garliavos apylinkių seniūnija | Kačerginės seniūnija | Karmėlavos seniūnija | Kulautuvos seniūnija | Lapių seniūnija | Neveronių seniūnija | Raudondvario seniūnija | Ringaudų seniūnija | Rokų seniūnija | Samylų seniūnija | Taurakiemio seniūnija | Užliedžių seniūnija | Vandžiogalos seniūnija | Vilkijos seniūnija | Vilkijos apylinkių seniūnija | Zapyškio seniūnija |
