Kauno rajono savivaldybė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno rajono savivaldybė | |
---|---|
Valstybė: | Lietuva |
Apskritis: | Kauno apskritis |
Miestai: | Ežerėlis Garliava Vilkija |
Kauno rajonas yra rajonas aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija, nors pats Kauno miestas turi atskiros savivaldybės statusą. Rajoną kerta „Via Baltica“, Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistralės.
Turinys |
[taisyti] Geografija
[taisyti] Kraštinės koordinatės
55° 12' 00‘’ | |||||||||||
23° 23' 30‘’ |
|
24° 14' 40‘’ | |||||||||
54° 43' 10‘’ |
[taisyti] Gamta
Kauno rajone yra daug draustinių:
- Arlaviškių – 13 ha,
- Dubysos – 29 ha,
- Karklės – 2,5 ha,
- Narėpos – 27 ha,
- Ringovės – 209 ha,
- Kamšos – 318 ha,
- Piliuonos – 260 ha,
- Aluonos – 180 ha,
- Lapių – 1168 ha,
- Jiesios – 328 ha,
- Liekės – 204 ha,
- Nevėžio – 1118 ha,
- Kauno marių – 1850 ha,
- Seredžiaus – 30 ha.
[taisyti] Istorija
1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku dėl administracinio-teritorinio respublikos padalijmo buvusioje Kauno apskrityje buvo sudaryti trys rajonai:
- Vilijampolės rajonas (centras Kauno miestas), kuriame buvo miesto tipo gyvenvietė – Kulautuva ir 27 Kauno bei 5 Vilkijos apskričių apylinkės;
- Panemunės rajonas (centras – Garliava). Jį sudarė miesto tipo gyvenvietė Kačerginė ir 44 apylinkės. 1955 m. liepos 1 d. Vilijampolės ir Panemunės rajonai buvo sujungti į vieną administracinį vienetą, kuris buvo pavadintas Kauno rajonu;
- Vilkijos rajonas (centras – Vilkija). 1948 m. gruodžio 30 d. buvo įkurta Vilkijos apskritis, kurią sudarė 6 valsčiai: Ariogala, Babtai, Čekiškė, Pernarava, Seredžius ir Vilkija. Į naujai sudarytą rajoną buvo įtrauktas Vilkijos miestas ir 33 apylinkės.
1962 m. kovo 31 d. Kauno ir Vilkijos rajonai buvo sujungti į vieną Kauno rajoną. 1962 m. gruodžio 8 d. dar kartą stambinant respublikos rajonus, prie Kauno rajono prijungtas Jonavos rajonas. 1965 m. sausio 7 d. sudarius atskirą Jonavos rajoną, prijungtoji teritorija vėl perduota naujai sudarytam Jonavos rajonui, taip pat dalis rajono teritorijos prijungta prie Kėdainių, Raseinių ir Jurbarko rajonų.
Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas. Nuo 1990 m. kovo 24 d. renkama Kauno rajono savivaldybės taryba.
[taisyti] Gyvenvietės
Rajone yra:
- 3 miestai – Ežerėlis, Garliava ir Vilkija;
- 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala ir Zapyškis;
- 370 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Garliava – 13322
- Domeikava – 4704
- Akademija – 4213
- Raudondvaris – 4092
- Neveronys – 3083
- Karmėlava – 2886
- Vilkija – 2338
- Ringaudai – 2197
- Ežerėlis – 2051
- Šlienava – 1796
1994–2003 m. Vilkijai, Čekiškei, Babtams, Kačerginei, Karmėlavai, Kulautuvai, Garliavai, Domeikavai ir Vandžiogalai Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais suteikti herbai.
[taisyti] Administracija
Atstovaujamoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno rajono savivaldybės administracija.
[taisyti] Seniūnijos
Rajone yra 23 seniūnijos (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Akademijos seniūnija (Akademija)
- Alšėnų seniūnija (Mastaičiai)
- Babtų seniūnija (Babtai)
- Čekiškės seniūnija (Čekiškė)
- Domeikavos seniūnija (Domeikava)
- Ežerėlio seniūnija (Ežerėlis)
- Garliavos seniūnija (Garliava)
- Garliavos apylinkių seniūnija (Garliava)
- Kačerginės seniūnija (Kačerginė)
- Karmėlavos seniūnija (Karmėlava)
- Kulautuvos seniūnija (Kulautuva)
- Lapių seniūnija (Lapės)
- Neveronių seniūnija (Neveronys)
- Raudondvario seniūnija (Raudondvaris)
- Ringaudų seniūnija (Noreikiškės)
- Rokų seniūnija (Rokai)
- Samylų seniūnija (Samylai)
- Taurakiemio seniūnija (Piliuona)
- Užliedžių seniūnija (Giraitė)
- Vandžiogalos seniūnija (Vandžiogala)
- Vilkijos seniūnija (Vilkija)
- Vilkijos apylinkių seniūnija (Vilkija)
- Zapyškio seniūnija (Kluoniškiai)