New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Kvaitulinis šalavijas - Vikipedija

Kvaitulinis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Salvia divinorum
Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum)
Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
( Salvia)
Rūšis: Kvaitulinis šalavijas
( Salvia divinorum)

Kvaitulinis šalavijas (lot. Salvia divinorum). Tai haliucinogeninis augalas naudotas šamanų, gyvenusių dabartinės Meksikos teritorijoje. Augalas labai sunkiai subrandina sėklas, todėl manoma, kad jį dirbtinai išvedė žmonės per daugybę metų. Pagrindinis augalo veisimo būdas – nupjautų šakelių daiginimas.

Turinys

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Salvia kilo iš lotyniško žodžio salvare, kuris reikštų gydyti arba saugoti.

[taisyti] Istorija

Šamanai augalą naudojo gydymui. Tikėta, kad Salvia gydo bendrai sielą taigi visas ligas netiesiogiai. Bet kita vertus Salvios poveikis naudotas ir tiesiogiai skausmui malšinti. Tikėtina, kad nedideli jos kiekiai efektyviai malšina mirgreną.

Vakarų kultūra apie šį augalą sužinojo tik 1939 metais kai jį pirmą kart aprašė Basset Johnson. Tačiau prasidėjęs karas nutraukė jo tyrimus.  ?Jis žuvo kare?.

Po karo šiuo augalu susidomėjo Hofmanas ir net jį aprašė savo knygoje „LSD – my problem child“. Dėja Hofmanui taip ir nepavyko išgryninti augalo veikliosios medžiagos kuri chemiškai labai trapi ir tuometinis chemijos technologijos lygis sutrugdė Hofmanui užbaigti savo darbus atradimu.

[taisyti] Veiklioji medžiaga

Salvinorinas A. Tai stipriausia žinoma augalinės kilmės psichiką veikianti medžiaga šiandien. Stipriausia ta prasme, kad jau 200 mikrogramų sukelia akivaizdų poveikį. Tai maždaug atitiktų vieną cukraus kristaliuką iš cukrinės.

Nesenai atlikti tyrimai parodė kaip Salvia veikia panašiu keliu kaip ir opiatai. Tai gan keista žinant jog juntamas poveikis visai kitoks, nei, kad būdinga opiatams. Salvinorinas A turi nedidelių cheminių struktūros panašumų į morfiną.

Veikiant šios medžiagos milžiniškomis dozėmis žiurkes jokių organų pažeidimų nenustatyta. Jokios priklausomybės nepastebėta. Todėl galima teigti jog ši medžiaga yra saugi vartoti žmonėms. Tą patvirtina ir tukstantmečius siekianti vartojimo istorija.

[taisyti] Salvia šiandien

Amerikos jaunimas iš naujo atranda Salvia ir šis augalas ten jau pradėtas pravardžiuoti naująja marichuana. Augalas legalus jo galima nusipirkti internetu todėl sparčiai populiarėja. Be to šiandieninė chemijos pažanga leidžia pagaminti ekstraktus ir taip dar sustiprinti poveikį.

Kai kur į šį augalą žvelgiama su nepasitikėjimu. Jis uždraustas keletoje valstybių. Lietuvoje kaip ir daugumoje šalių legalus tiek pats augalas tiek jo veiklioji medžiaga.


[taisyti] Vartojimo būdai

Šamanai naudojo du būdus tai tiesiog sukramtydavo šviežius lapus ir nurydavo arba išspausdavo sultis ir užsigerdami vandeniu išgerdavo. Bet šiandien išradingas jaunimas atranda begalę kitų būdų. Augalą galima gan sėkmingai rūkyti, dar perkamos alkoholinės tinktūros kurios skiedžiamos ir geriamos. Taip pat yra ekstraktų kurie sumažina medžiagos kurią reikia surūkyti kiekį. Sudžiovintus lapus norint rūkyti ir patirti poveikį reikia tam tikros rūkimo patirties ar galbūt surukyti labai daug, bet tikrai ne visiems tai pasiseka. Paprastai vartojama visiškoje tyloje, nes garsai blaško ir slopina meditacinį poveikį dažnai būdingą mažoms dozėms.

Atrodo šis augalas paveikia nepriklausomai nuo suvartojimo būdo, bet tyrimai rodo, kad veikliosios medžiagos skyla skrandyje todėl efektyviausi būdai tai ekstraktų rūkymas ir žalių lapų kramtymas nerijant.

[taisyti] Poveikis

Poveikis trunka itin trumpai niekad ne daugiau 20 minučių rūkant ir ne daugiau valandos kramtant. Kramtant poveikis būna ne toks intencyvus tartum ištemptas. Augalas turi haliucinogeninių savybių, tačiau poveikis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo žmogaus. Erowid.org pateikia virš 800 poveikio aprašymų ir praktiškai nėra vienodų. Bet yra bendrų bruožų:

[taisyti] mažos dozės

  • motorikos sutrikimas (net prarandama galimybė vaikščioti nuo didesnių dozių)
  • dvasiniai potyriai, meditacija
  • juokas
  • haliucinacijos užmerktomis akimis
  • bendrai psichodelikams būdingas regos pojūčio pakitimas
  • didesnės dozes apibūdinamos kaip transas, kiti žmones tai apibūdina tiesiog kaip nuolatinį kritimą

[taisyti] didelės dozės

  • kūno palikimo pojūtis
  • visiškai orientacijos praradimas
  • kalbos gebėjimo praradimas
  • dežavu
  • ego praradimas, skilimas
  • neaiškūs kontaktai su vienokiomis ar kitokiomis būtybėmis, girdimi balsai
  • haliucinacijos atmerktomis ir užmerktomis akimis
  • pamiršimas, kad buvo vartota salvia ir dėl to sekanti panika
  • dažnai minimas „vėjo“ pojutis kurį sunku bendrai apibūdinti
  • dėl dažno kūno palikimo pojūčio kai kaip pasitaiko dar keistesnis persikūnijimo į kitą objektą pojūtis

Emocinės pasekmės būna skirtingos vienus nudžiugina, kitiems įvaro siaubą.

Spaudoje pasirodė šio augalo palyginimų su LSD, bet visgi poveikiai skirtingi. Atlikus apklausą tarp įvairias medžiagas vartojusių žmonių 38% poveikį apibūdina kaip unikalų, 23% jį prilygina meditacijai ir tik 18% salvia apibūdina kaip panašią į kitas haliucinogenines medžiagas (LSD, Psilocibiną...).

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu