La Plata (estuarija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

La Plata (isp.: Río de la Plata – „sidabro upė“; angl.: River Plate) – Paranos ir Urugvajaus upių estuarija, dažnai laikoma Atlanto vandenyno įlanka. La Plata įsiterpusi tarp Argentinos ir Urugvajaus valstybių. Rytų – vakarų kryptimi nusidriekusi apie 290 km. Plotis nuo 48 iki 220 km. Jei La Plata laikytume estuarija, tai ji būtu plačiausia pasaulio upė. Aplink estuariją išsidėstę Buenos Airių, Montevidėjo, La Platos miestai. La Platos baseinui priklauso 1/5 Pietų Amerikos upių. Šis baseinas driekiasi ne tik Argentinos ir Urugvajaus, bet ir Brazilijos, Paragvajaus, Bolivijos teritorijose. Per metus į estuariją upės atneša apie 57 mln. m³ nešmenų. Estuarijoje yra Martino Garsijos sala.

1516 m. La Platoje apsilankė pirmoji europiečių ekspedicija, vadovaujama ispanų jūrininko Juan Díaz de Solís, ieškojusio išėjimo į Ramųjį vandenyną. Susidūrime su vietinių indėnų gentimis beveik visi ekspedicijos dalyviai žuvo. Kitais metais į La Platą atplaukė Sebastián Gaboto ekspedicija. 1536 m. vasario 2 d. įkurta pirmoji kolonija – Buenos Airės. Vėliau sugriauta, bet atstatyta. II pasaulinio karo metais La Platoje įvyko River Pleito jūrų mūšis tarp britų ir vokiečių laivų.