Estuarija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Estuarija (lot. aestuarium, užtvindomos upės žiotys) – pereinamoji vieta žiotyse, kurioje susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo. Esminis estuarijos požymis – potvynių veikiamo jūros (vandenyno) vandens maišymasis su upės vandeniu (tuo skiriasi nuo lagūnos). Jeigu jūros potvyniai yra nežymūs, ir bangavimas ar jūros srovės nepajėgia nuplauti upės nešmenų, paprastai formuojasi delta, o ne piltuvo formos estuarija.
Estuarijos linkusios susidaryti Žemės plutos žemėjimo vietose (tektoniniai judesiai), kai jūra po truputį užlieja upių slėnius.
Didžiausią planetoje La Platos estuariją formuoja susiliejusios Parana ir Urugvajaus upės Pietų Amerikoje. La Plata skiria Argentiną ir Urugvajų, šiaurinėje jos pakrantėje įsikūręs Montevidėjas, o pietinėje – Buenos Airės. La Platos ilgis 290 km., plotis 48 km.
