Laurynas Ivinskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laurynas Ivinskis (1810 m. rugpjūčio 15 d. Bambaluose, Kelmės raj. – 1881 m. liepos 29 d. Milvyduose, palaidotas Kuršėnuose) – poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, lietuvių švietėjas.
[taisyti] Biografija
Gimė neturtingų bajorų šeimoje. 1831 m. baigė unitų-bazilijonų vidurinę mokyklą Kolainiuose. 1841 m. Šiaulių gimnazijoje išlaikė namų mokytojo egzaminus, o 1847 m. Kauno gimnazijoje – miesto mokytojo egzaminus.
Mokytojavo Rietave, Joniškėlyje, dvaruose. 1846–1879 m. leido kalendorių „Metskaitliai“ (Metu skajtlus ukiniszkas). 1856 m. parengė pirmojo lietuviško laikraščio projektą. Buvo užsimojęs iš visų esamų žodynų sudaryti vieną, papildant savo surinktais žodžiais. 1864 m. laikinai perkeltas į Kauną. Nuo 1869 m. Renave mokė grafo A.Renė vaikaičius. Iš Renavo važinėjo dėstyti į Lubių slaptą lietuvišką mokyklą. 1872 m. apsigyveno pas Zubovus Šiauliuose kaip sūnaus Vlado korepetitorius. Apie 1874 m. grįžęs į Rietavą, mokytojavo, grojo Irenėjaus Oginskio orkestre, dainavo chore, įsijungė į gyvulių globos draugijos veiklą.
Paliko rankraštinę lenkų-lietuvių kalbų žodyno dalį, lietuvių kalbos gramatiką, buvo pradėjęs rašyti rusų-lietuvių kalbų žodyną. Kalendoriuje paskelbė lietuvių rašytojų kūrinių, tautosakos, iš lenkų kalbos išvertė prozos ir poezijos, pats rašė eiles. Buvo sudaręs mineralų, uolienų bei akmenų pavadinimų sąrašą. 1864 m. su S.Mikuckiu išleido pradžiamokslį „Abėcėlė žemaitiškai lietuviška“.
1960 m. Kuršėnų centre Laurynui Ivinskiui pastatytas skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas paminklas (architektas S.Ramunis).
