Marienburgo apgultis (1410)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marienburgo apgultis buvo nesėkmingas Jogailos vadovaujamų Lenkijos-Lietuvos pajėgų bandymas užimti Teutonų ordino sostinę, Marienburgo pilį. Apgultis tęsėsi 1410 m. liepos 18 – rugsėjo 19 d.
Po Žalgirio mūšio lenkų ir lietuvių pajėgos pasiliko mūšio lauke tris dienas. Visi svarbesni žuvusieji buvo palaidoti atskiruose kapuose, o likusieji surinkti į keletą masinių kapaviečių. Ulrich von Jungingen kūnas buvo išsiųstas į Marienburgą. Istorikai yra iškėlę keletą hipotezių, kodėl taip ilgai buvo delsiama.
Po trijų dienų, 1410 m. liepos 18 d. lenkų-lietuvių kariuomenė patraukė į Marienburgą ir apsiautė jo pilį, tačiau per tris dienas Heinrich von Plauen Vyresnysis sugebėjo suorganizuoti pilies gynybą iš savanorių ir pabėgusiųjų iš mūšio. Apsiausties metu pilį bandžiusi užimti kariuomenė patyrė nuostolius ne tik mūšio metu, bet ir dėl ligų. Žinios apie pas teutonus skubančius pastiprinimus iš Vakarų ir Livonijos paskatino didįjį kunigaikštį Vytautą pasitraukti iš apsiausties. Kadangi Mažosios Lenkijos bajorija taip pat siekė baigti karą iki derliaus nuėmimo, likusiems lenkams tapo aišku, kad apsiaustis rezultatų neduos ir rugsėjo 19 d. apgultis buvo nutraukta.
Pilį lenkai užėmė tik Trylikos metų karo metu, tačiau ne karinėmis priemonėmis, bet per papirkimus.
