Marius Liugaila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Marius Liugaila (g. 1953 rugsėjo 23, Vilnius) grafikas. Tapytojos Sofijos Veiverytės sūnus. 1977 baigė LDI. MOkėsi pas Stasį Krasauską, Albertą Gurską. Dirbo lkr. Literatūra ir menas (1976-77), žrn. Mokslas ir gyvenimas (1980-90), žrn. Taip ir ne (1990-93), žrn. Jaunimo gretos (1993-94), Moteris (1994‑95) meniniu redaktoriumi. Nuo 1979 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (>150 parodų), iš kurių grupinės JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, individualios Vilniuje, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šilutėje (1984, 1987, 1989, 1993, 1995–96, 1998, 2001–05), Tokijuje (1993), Nagojoje, Osakoje, Leipcige (1994), Helsinkyje (1999), Taline (2004). Sukūrė estampų oforto technika (Žvaigždžių karams – ne! 1988), piešinių pastele (B. Jauniškio portretas 1981) ir anglimi (G. Hegelio portretas 1984), ekslibrisų (>300), iliustravo ir apipavidalino žurnalų, knygų (>70 leidinių). Pelnė tarptautinių parodų ir konkursų apdovanojimų. 1999 metais Italijoje įtrauktas į Registrą „100 geriausių pasaulio graviūros meistrų“. Kūryboje vyrauja filosofinės, alegorinės, siurrealistinės figūrinės kompozicijos, kuriose iškeliamos žmogaus ir gamtos, egzistencijos problemos. Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio šalių muziejai.
